 |
- Kodėl tu darbe, juk tavo uošvienė mirė?
- Jūs pats liepėte nepainioti darbo su malonumais...
Pareina Petriukas namo su mėlyne po akim. Mama sako:
- Aš gi tau aiškinau: būk protingas, prieš šokdamas muštis suskaičiuok iki 100, kad apsigalvotum, ar tikrai verta.
- Aha, aš taip ir dariau, bet Jonui mama buvo liepusi skaičiuoti iki 50.
Gyveno kartą miške mandagus briedis. Žiauriai mandagus, bet piderastas. Jo bijojo visi miško žvėrys.
Vieną vakarą ežiukas ėjo miegoti. Įsikišo kamštį į šikną, atsigulė į lovą ir užmigo. Ramiai miega, tik staiga girdi garsą - kamštis iššoko ir briedžio balsas:
- Labas vakaras.
Petriuko kaimynai susilaukė kūdikio, tačiau kūdikis gimė be ausų. Petriukas su mama nuėjo aplankyti naujagimio. Mama prieš vizitą įspėjo Petriuką, kad šis nekalbėtų apie kūdikio ausis. Petriukas pažiūrėjo į kūdikį ir sako:
- Koks mielas kūdikis! Mielos pėdutės, rankytės ir oda. O kaip jo regėjimas?
Kūdikio mama sako:
- Puikus!
Petriukas:
- Tai gerai, nes jeigu jam reikėtų akinių, tai ne kažką...
- Turiu labai didelę bėdą: mano žmona sužinojo, jog aš jai neištikimas.
- Nieko tokio. Manau, kad ji - stipri moteris...
- Supranti, mane kaip tik tai labiausiai ir neramina!
Į karinę medicininę komisiją, pas okulistą stovi eilė vyrukų. Gydytojas visus tikrina:
- Šią eilutę matote?
- Taip.
- O šią?
- Taip.
- O trečią eilutę?
- Ne.
- Gerai, būsit snaiperiu, sekantis!
Įeina kitas vyrukas. Gydytojas:
- Šią eilutę matote?
- Taip.
- O šią?
- Ne.
- Gerai, būsit jūreiviu, sekantis!
Įeina dar vienas vyrukas:
- Šią eilutę matote?
- Ne.
- Oho, koks gudrus! Eisit į žvalgybą, sekantis!
Viešbutyje prie vandenyno turistai teiraujasi:
- O jūsų paplūdimyje medūzų ar jūros ežių nebūna?
- Ką jūs! Kokie čia ežiai! Viską švariai sutvarko rykliai.
Policininkas žmogeliui:
- Už pareigūno įžeidimą jums bauda 500 litų. Ar norite dar ką nors pasakyti?
- Taip, tikrai norėčiau, bet kai tokios kainos...
Susituokia jauna porelė. Ir po vestuvių paaiškėja, kad vaikinas nei bum bum apie seksą nesupranta... Jauna žmona ir taip, ir anaip bando užsiminti, o jis nesupranta nors tu ką. Eina vargšė nuliūdus ir sutinka pagyvenusią kaimynę, ta jos ir klausia:
- Tai, vaikeli, kas atsitiko?
- Na va, teta, tokia bėda.
Pasipasakoja viską. Kaimynė ir sako:
- Eik namo, apsimesk, kad sunkiai sergi. Vyras, aišku, susirūpins, tada jį atsiųsk pas mane. Ir viskas bus tvarkoj.
Na ką, parvaro pana namo, griūna į lovą ir vaidina, kad baisiai blogai jai. Grįžta ir vyras. Mato, žmona mirtim vaduojas. Išsigąsta, o žmona vos liežuvį apversdama siūlo:
- Eik pas kaimynę, senas žmogus, gal žinos kaip padėti.
Nulekia pas kaimynę. Kaimynė sako:
- Tu turi tokią stebuklingą šaknelę, kuri ligas gydo.
Ir paaiškina naudojimo instrukciją. Vyras grįžta namo, šoka į lovą, padaro kaip mokė. Žmona atsikelia iš lovos, linksma, laiminga, kaip rožė žydi. O vyras toks liūdnas, liūdnas prie stalo sėdi. Žmona apkabina ir klausia:
- Kas tau yra? Nesidžiaugi, kad pasveikau?
- Ech, būčiau žinojęs, kad tokią šaknelę turiu, tai nei tėvas būtų miręs, nei karvė nugaišus...
