Du "apsirūkę" važiuoja dviračiu. Priekinis ratas pataiko į duobę ir abu dviratininkai pašoka. Pirmasis klausia:
- Kur mes?!
Antrasis:
- Kas čia kalba?!!

- Viskas, basta, daugiau negersiu, nei lašo, niekados...
- O kas atsitiko?
- Grįžau namo penktadienį, pavargęs kaip šuo, niekur eiti nesinori... Įlindau į karštą vonią, išgėriau šampo, atsipalaidavau. Po to apsivilkau mėgstamą pižamą, palindau po kaldra, išgėriau konjakėlio buteliuką...
- Na ir kas? Normalu...
- Normalu? Po to mane žmonės dar trijuose baruose matė... Su ta pačia kaldra...

Raudonkepuraitė grįžta namo ir skundžiasi mamai:
- Mamyte, mamyte, aš ėjau iš močiutės ir sutikau medkirčius, o jie kai pamatė mano raudoną kepurėlę, pradėjo priekabiauti ir siūlyti daryti negerus dalykus!
- Medkirčiai, sakai, dukryt? - nuimdama kepurę klausia mama. - Po valandėlės grįšiu!!!

Pacientas okulistui:
- Padėkite man, mano dešinioji akis trūkčioja.
- Nieko baisaus.
Pacientas:
- Dar ir kaip baisu! Kaskart, kai vaistinėje paprašau aspirino, man duoda prezervatyvų...

Vyras sako žmonai:
- Gerai tiems, kurie gyvena autofurgone...
Žmona:
- Ir ką gi tuo tu nori pasakyt?
- Įsivaizduok: grįžta uošvė namo, o namų - nebėra!

Susitinka tankas su zaparožiečiu ir tankas sako:
- Ir kas tu per mašina, niekaip nesuprantu?! Smegenys šiknoj!
Zaparožietis atsako:
- Tu ne ką geresnis aparatas! Pimpalas kaktoj!

Sėdi čiukcia su žmona ant upės kranto ir kalbasi. Žmona:
- Va plieninis paukštis nuskrido...
Čiukčia:
- Taip, lėktuvas vadinasi...
- O čia žiūrek, plieninis laumžirgis nuskrido...
- Taip, malūnsparnis vadinasi...
- Ech pavasaris artėja, ateis baltieji žmonės, tave muš, mane prievartaus...
- Taip, ekspedicija vadinasi...

Susitiko dvi artimos draugės.
- Kaip tavo vyras? - pasiteiravo viena.
- Lyg ir nieko... Tačiau vakarais prisileidžia vonią vandens, pasiima meškerę, užsidaro duris ir meškerioja.
- Reikėtų tau jį vis dėlto parodyti psichiatrui, - susirūpina draugė.
- Reikėtų... - atsidūsta vyro žmona. - Bet gi taip norisi šviežios žuvies.

Didžiojoje Britanijoje į perpildytą traukinį įlipo amerikiečių kareivis. Įėjo į šešiavietę kupė, kur jau sėdėjo penki keleiviai ir šuo paskutinėje laisvoje vietoje. Kreipdamasis į ponią, mažo pekinų veislės šunelio šeimininkę, jis paklausė:
- Ponia, gal galėčiau atsisėsti?
- Ne, jokiu būdu, - atsakė ši.
Po pusvalandžio išvargęs kareivėlis kreipėsi į ją vėl:
- Stoviu jau pusvalandį. Gavau 24 valandas atostogų. Gal leistumėte prisėsti nors trumpam?
- Jaunuoli, jūs baisiai įžūlus. Aš pasakiau, kad ne.
Tada kareivis atidarė langą, griebė šunelį, išmetė jį lauk ir atsisėdo. Ūsuotas anglas generolas, sėdėjęs priešais, neištvėręs tarė:
- Tikra bėda su tais amerikiečiais. Jie viską daro ne taip. Važinėja ne ta kelio puse, laiko šakutę ne ta ranka, o dabar štai - išmetė ne tą kalę!

Du bepročiai automobiliu paspruko iš ligoninės. Privažiavę sankryžą, sustojo degant raudonai šviesai.
- Graži spalva, - sako vienas. Užsidega geltona.
- Šita irgi graži, - pareiškia kitas.
Užsidega žalia.
- Šita gražiausia, - nusprendžia abu.
Vėl užsidega raudona.
- Et, šitą jau matėme. Važiuokime toliau!