 |
Kalbasi bendradarbiai:
- Šefas uždraudė darbo metu gerti kavą ir skaityti laikraščius.
- Tai ką dabar veiksime?
- Gersime arbatą ir skaitysime žurnalus.
Žmona įtaria, kad vyras jai neištikimas. Iš štai kartą jis pareina namo su lūpdažių pėdsaku ant veido. Žmona pasipiktina:
- Petrai, aš niekada nesutiksiu groti antru smuiku!
- Antru smuiku?! Džiaukis, kad iš viso orkestre groji!
Vyrų vienuolyne atsirado jaunas naujokas ir paskyrė jį prie darbo senus manuskriptus ranka perrašinėti. Padirbėjęs ten kokią savaitę, atėjo jis sykį pas vienuolyno vyresnįjį:
– Tėveli, aš pastebėjau, kad visi broliai perrašinėja manuskriptus ne iš originalų, bet iš senesnių kopijų. O jei kuris iš jų padarys klaidą, ji pasiliks raštuose amžiams!
Abatas ir sako:
– Mes originalus labai saugome, nes pats pagalvok – pergamentams po kelis tūkstančius metų. Menkiausia klaida gali padaryti nepataisomą žalą!
Ilgai juodu ginčijosi, bet galiausiai vyresnysis nusileido ir pasiuntė jaunesnį brolį į archyvą, kur buvo saugomi originalai. Tas nusileido į požemį, kur buvo saugomi dokumentai ir... dingo! Po savaitės sunerimę vienuoliai nusileidžia jo ieškoti, o tas, vargšelis, daužo galva į stalą ir šaukia:
– Ne, ne, ne!!!
– Broli, kas nutiko? – klausia jo vienuoliai.
Tas pakelia į juos beprotiškai blizgančias akis ir sušnibžda:
– „Celebrate“! Originale buvo parašyta „Celebrate“, o ne „Celibate“!
- Jonuk, kuo norėtum būti užaugęs? - klausia mokytoja.
- Statybininku.
- O kodėl?
- Statyčiau apvalius namus.
- O kodėl apvalius?
- Kad kampe daugiau nestovėčiau...
Susitinka du seniai nesimatę draugai. Vienas jų pastebi, kad kitas mikčioja, o to seniau nebuvo. Jis klausia:
- Kas yra? Kodėl pradėjai mikčioti?
Tas atsako:
- Supranti, mes su broliu anksti tapome našlaičiais. Sugalvojome nusipirkti ožką, taip ir padarėme. Kadangi melžti nė vienas nemokėjome, paeiliui čiulpėme pieną iš spenio. Po trejų metų, kai ožka paseno, nuvedėme ją į turgų parduoti. Tik niekas jos kažkodėl nepirko. Po kiek laiko priėjo senis ir paklausė: "Už kiek tą ožį parduodat?" Brolis nualpo, o aš mikčioti pradėjau.
Mirė žymus kardiochirurgas. Pagerbti velionio į laidotuves susirinko visi žymiausi medikai. Paskutinis atsisveikinimas, giminės rauda, uždengia karstą. Ant sienos padaryta didžiulė stilizuota širdis. Staiga ji prasiveria ir karstas lėtai įšliaužia į ertmę. Gražu, simboliška, visi nubraukia ašaras. Staiga pasigirsta juokas, visi atsisuka į kaltininką. Arčiau esantys klausia:
- Kas jums, kolega?
- Nieko, nieko, aš tik savo laidotuves įsivaizdavau.
- Ir kas čia juokingo?
- Na, kolegos, aš juk ginekologas.
Kaime Jonui kažkas kasnakt obuolius vogė. Atsikelia žmogus ir kasdien vis kažkuri obelis apskinta. Na, galvoja Jonas, reikia naktį nueit, pažiūrėt, kas ten vagia. Atėjo naktis, Jonas tik įlenda į krūmą ir žiūri - kažkoks vyras lipa į medį. Na ką, Jonas tik capt už kiaušų tam vyrui ir klausia:
- Kas tu toks?
Jokio atsakymo. Tada Jonas apsuka vieną ratą aplink save laikydamas už kiaušų ir vėl klausia:
- Kas tu toks?
Jokio atsakymo. Tada vėl Jonas apsuka vieną ratą aplink save ir klausia:
- Kas tu toks?
- Čia aš... Kurčnebylys Petras...
Kalbasi dvi skruzdėlės statydamos skruzdėlyną.
- Kodėl taip tamsu?
- Nebeišgalime susimokėti jonvabaliams!
Nueina du gruzinai į pirtį maudytis. Maudosi, maudosi ir staiga iškrenta muilas iš rankų. Abu žiūri, pasimetę, laukia minutę, kitą. Staiga vienas gruzinas sako:
- Paklausyk, gal paimam muilą abu po vieną kartą ir toliau maudomės.