 |
Susituokia jauna porelė. Ir po vestuvių paaiškėja, kad vaikinas nei bum bum apie seksą nesupranta... Jauna žmona ir taip, ir anaip bando užsiminti, o jis nesupranta nors tu ką. Eina vargšė nuliūdus ir sutinka pagyvenusią kaimynę, ta jos ir klausia:
- Tai, vaikeli, kas atsitiko?
- Na va, teta, tokia bėda.
Pasipasakoja viską. Kaimynė ir sako:
- Eik namo, apsimesk, kad sunkiai sergi. Vyras, aišku, susirūpins, tada jį atsiųsk pas mane. Ir viskas bus tvarkoj.
Na ką, parvaro pana namo, griūna į lovą ir vaidina, kad baisiai blogai jai. Grįžta ir vyras. Mato, žmona mirtim vaduojas. Išsigąsta, o žmona vos liežuvį apversdama siūlo:
- Eik pas kaimynę, senas žmogus, gal žinos kaip padėti.
Nulekia pas kaimynę. Kaimynė sako:
- Tu turi tokią stebuklingą šaknelę, kuri ligas gydo.
Ir paaiškina naudojimo instrukciją. Vyras grįžta namo, šoka į lovą, padaro kaip mokė. Žmona atsikelia iš lovos, linksma, laiminga, kaip rožė žydi. O vyras toks liūdnas, liūdnas prie stalo sėdi. Žmona apkabina ir klausia:
- Kas tau yra? Nesidžiaugi, kad pasveikau?
- Ech, būčiau žinojęs, kad tokią šaknelę turiu, tai nei tėvas būtų miręs, nei karvė nugaišus...
Atėjo Kalėdos. Kaziukas iš vaikų namų nusiuntė atviruką Kalėdų seneliui ir prašė:
– Aš noriu traukinuko, mašinytės, namuko ir tikros „Ferari“ mašinos!
Pašto darbuotojai pamatė tą laišką, pagailėjo jo ir nusiuntė tai, ko jis norėjo. Po savaitės sulaukia atsakymo:
– Ačiū, Kalėdų seneli, kad padovanojai man tai, ko aš norėjau, bet tikros „Ferari“ negavau, tikriausiai tie ilgapirščiai iš pašto pavogė.
Mėsos gaminių parduotuvėje:
- Ši dešra kažkaip negražiai pabalusi.
- Ši dešra natūrali, be kosmetikos!
- Ką žmona Kalėdų proga padovanojo?
- Nieko.
- Mhm... Irgi neblogas daiktas...
- Aha, o svarbiausia - vietos neužima.
Sėdi du narkomanai virtuvėj, apsikabinę radiatorių, pučia, pliurpia. Smagu gi. Pro durų plyšį įlenda šuo taksas ir ima iš savo dubens ėsti. Vienas iš jų susimastęs sako:
- Girdi, ar jo kojos ne per trumpos kartais? Mmm?
Kitas, irgi susimastęs po kurio laiko atsako:
- Hmmm... Na, kad ne. Matai, grindis tai pasiekia...
Išpažintis pas kunigą:
- Šventas tėve, nusidėjau...
- Kuom, sūnau mano?
- Paslėpiau žydą per karą ir už tai ėmiau iš jo po 20 dolerių per savaitę.
- Tai nuodėmė, bet kadangi gailiesi, eik, sūnau mano, su taika...
- Ačiū, šventas tėve, bet turiu dar vieną klausimą...
- Klausau, sūnau mano...
- Ar galiu dabar pasakyti tam žydui, kad karas jau baigėsi?
Vyras sako žmonai:
- Žinai brangioji, turiu tau prisipažinti, aš mylėdamasis su tavimi kartais galvoju apie kitas moteris.
- Och koks tu... O aš mylėdamasi su kitais vyrais galvoju tik apie tave...
Tramvajuje sėdi senutė. Šalia jos stovi liesas išvargęs studentas.
- Ko gi tu, mielasis, toks sulysęs? - kreipiasi į jį senutė.
- Užduoda daug, - atsako studentas.
- Tu turbūt pirmūnas?
- Ne...
Senutė, matydama studentą ant rankos užsimetus apsiaustą, pasiūlo:
- Duok, mielasis, nors tavo apsiaustą palaikysiu, juk tau sunku.
- Čia ne apsiaustas, - atsako vaikinas, - čia studentas Petraitis. Va jis - pirmūnas.
– Koks tavo vardas?
– Labas.
– Tu flegmatikas?
– Vincas.
– Iš kur tu?
– Pats tu flegmatikas.