Advokatą sustabdo policininkas. Advokatas iš karto mano, kad jis protingesnis ir geriau išsilavinęs už policininką. Galvoja, bent jau pasišaipys. Policininkas sako:
- Prašom parodyti teises.
- Kam?- klausia advokatas.
- Jūs nesustojote prie stop ženklo, – atsako pareigūnas.
- Bet aš prilėtinau.
- Bet vistiek pilnai nesustojot, teises prašom.
- O koks skirtumas?
- Tas, kad įstatymas reikalauja, kad pilnai sustotumėt. Teises prašom.
- Jeigu sugebėsit man parodyti skirtumą tarp sulėtėjimo ir sustojimo, aš duosiu teises, jeigu ne - neduosiu.
- Gerai, prašom išlipti.
Advokatas išlipa ir policininkas įsitempęs pradeda daužyti advokatą su bananu ir sako:
- Man sustoti ar lėčiau mušt?

Atvažiavo lietuvių šeima į Rumuniją, kur čigonai gyvena. Užsimanė pasivaikščioti po čigonų taborą. Žiūri, bėgioja būrys vaikų, gainioja kamuolį. Vyras atsidūsta ir sako:
- Ech... Tokie maži ir jau čigonai...

Policininkas suranda mieste pasimetusį vaiką ir klausia jo:
– Berniuk, koks tavo vardas?
– Nežinau...
– O koks tavo mamytės vardas?
– Nežinau...
– O koks tavo tėvelio vardas?
– Nežinau...
– O gal žinai savo adresą?
– Žinau! www.berniukas.lt!

- Vakare, eidamas miegoti, palikite už buto durų visus nemalonumus, - įtikinėja psichoterapeutas pacientą.
- Ir jūs tikrai manote, gydytojau, kad mano žmona sutiks miegoti laiptinėje? - pasitikslina pacientas.

- Mama, mama! Kodėl tėtis po lova sėdi?
- Tyliai, dukra! Tėvas namie šeimininkas - kur nori ten ir sėdi.

Įsilaužėlio žmona savo vyrui:
- Kur buvai vakar naktį? Rytiniame laikraštyje nepranešta nė apie vieną įsilaužimą.

Įmonės vadovas klausia įsidarbinti norinčio vyro:
- Ar jūs vedęs?
- Ne, bet vis tiek darau viską, ką man sako.

- Mieloji mano, vienintele, švelnioji, saldžioji, geroji, karštoji, lieknoji, geidžiamoji, mylimoji, artimoji, nepakartojamoji, nepralenktoji! Vaikeli, šakele, kregždute, žuvyte, žvirbliuk, katyte, letenėle, paukščiuk mano, balandėle, gulbyte, poniute! Aušrele, žvaigždute, avele, saulute, gėlele, varpeli, upeli, rasele, pūkeli, nuostabioji, idealioji, groži mano! Lėlyte, mažute, brangenybe, svajone mano, likime mano, džiaugsmeli, viltie, cariene, dievybe! Dvasios deimante, akių šviesa, širdies perle! Na būk tu žmogus, duok pinigų alui!

- Brangusis, mano plaukai gražūs?
- Taip, mieloji, jie tokie ilgi, švelnūs, kaip šilkas... Bet visgi manau, kad kojas reiktų skustis...

Ufonautai nusprendė užmegzti kontaktą su Žeme. Prie miško nusileido ufonautų specialistų būrys, apsižvalgė aplink – pora vyrų degtinę geria. Vienas ufonautas prie jų prieina ir prisistato:
- Sveiki, aš Sklinsas...
Vienas vyras iškart jį pertraukia ir sako:
- Jonai, įpilk Sklinsui.
Įpylė, išgėrė. Ufonautas sugrįžta pas saviškius ir papasakoja, kad neleido nė žodžio ištarti, tik prigirdė. Pasitarę nusprendė pabandyti dar kartą – galbūt įvyko nesusipratimas. Nueina vėl pas vyrus:
- Sveiki, aš Sklinsas...
- Jonai, įpilk Sklinsui.
Įpylė, išgėrė. Sugrįžo pas saviškius, tie jam patarė, jog kitą kartą kalbėtų labai greitai, kad žemiečiai spėtų išgirsti, kas jis toks ir iš kur. Trečią kartą ufonautas prieina prie vyrų:
- Sveiki, aš Sklinsas, aš atskridau iš Dvynių galaktikos, mūsų civilizacija nusprendė užmegzti kontaktą su žemiečiais.
- Jonai, Sklinsui daugiau nepilk...