Sykį Maskvoje taksistas uždavė čiukčiai mįslę:
- Kas mano mamos sūnus, bet ne mano brolis?
- Nežinau.
- Aš pats.
Grįžo čiukčia namo ir pasakoja mįslę:
- Kas mano mamos sūnus, bet ne mano brolis?
- Nežinom.
- Maskvos taksistas.

Sėdi du čiukčiai ant jūros kranto. Vienas sako:
- Kaip tu manai, ar baltos moters pilvas irgi baltas?
- Baltas.
- O nugara?
- Balta.
- O juodos moters pilvas juodas?
- Taip.
- O nugara?
- Irgi juoda.
- A, tai ir vėl su pingvinu miegojau...

Važiuoja traukiny du gėjai. Vienas ir sako:
- Davai pasimylim, aš tavęs labai labai užsinorėjau!
Kitas:
- Nejuokauk, pažiūrėk, kiek daug žmonių vagone!
- Eik tu, nebijok tik! Jiem visiem viskas dzin! Niekas į tave dėmesio nekreips!
- Nu negali būti!
- Pabandyk paprašyti stiklinės vandens, pamatysi kaip visiems neįdomu!
Tas atsistoja ir per visą vagoną šaukia:
- Gal galėčiau gauti stiklinę vandens?!
Tyla. Reakcijos - nulis. Nu ką, kad jau niekas dėmesio į juos nekreipia, tai paėmė ir pasimylėjo jie vietoj. Tam pačiam vagone važiavo čiukčius. Parvaro į namus ir dejuoja žmonai:
- Ui, brangioji, neįsivaizduoji, kaip man galvą visą kelionę skaudėjo...
Žmona:
- Tai reikėjo išgerti citramono!
- Tai kad neturėjau su savimi...
- O pas žmones paprašyti negalejai?
- Mhm... Vienas vandens paprašė, tai būtumei mačius, ką su juo padarė...

Čiukčis apklausiamas su vertėjo pagalba:
- Čiukči, sakyk, kur paslėpei auksą?
Vertėjas:
- Čiukči, sakyk, kur paslėpei auksą?
Čiukčis:
- Nesakysiu.
Vertėjas:
- Jis nesakys.
- Čiukči, jei nepasakysi kur auksas, mes tave nušausim.
Vertėjas:
- Čiukči, jei nepasakysi kur auksas, jie tave nušaus.
Čiukčis:
- Auksas užkastas prie įėjimo į jurtą.
Vertėjas:
- Šaukit, vis tiek nepasakys.

Skrenda čiukčia lėktuvu. Šalia jo sėdi moteris, o už jos - moters vyras. Jis prašo, kad čiukčia persėstų į jo vietą, bet jis nė už ką nesutinka.
Šalia jo stovinti palydovė kažką pakuždėjo čiukčiai į ausį ir tas greitai persėdo į vyriškio vietą.
Lėktuvui nusileidus, vyras klausia palydovės:
- Ką jūs jam pasakėte?
- Kad ta eilė į Vladivostoką neskris.

Parsivežė čiukčia mašiną. Susirinko čiukčiai, apžiūrinėja. Vienas pačiupinėja langus, sako:
- O, iš stiklo...
Kitas pačiupinėja kėbulą, sako:
- O, iš metalo...
Trečias pačiupinėja duslintuvą, sako:
- O, patinas...

Čiukčia ir geologas renka akmenukus Arkties vandenyno pakrantėje. Staiga mato tiesiai į juos atskubančią alkaną baltąją mešką. Šautuvų neturi. Čiukčia griebia slides ir paskubomis dedasi.
Geologas:
- Be reikalo. Bet kokiu atveju neįmanoma bėgti greičiau nei lokys.
- O man ir nereikia bėgti greičiau nei lokys. Man reikia bėgti greičiau už tave!

Atvažiavo čiukčia į Maskvą. Vos tik išlipo iš traukinio - po kitu ir palindo... Sumaigė jį ten... Grįžta jis pasveikęs namo po pusės metų... Žmona pasitiko, arbatinį užkaitė... Užvirė arbatinis - Uhūūūūūūūūūūūū!!! Čiukčia pribėgo, numetė arbatinį žemėn... Kojom, kojom... Sutrypė, sulamdė... Žmona:
- Kam tu taip?
Čiukčia:
- Juos, pabaisas, reikia užmušinėt kol maži...

Kalbasi du čiukčiai. Vienas sako:
- Klausyk, o kodėl tavo plaukai taip blizga?
- Ai, tai aš juos su kiaušiniais trinu, - atsako kitas.
- Nu tu ir gimnastas...

Atvežė čiukčia į Maskvą parduoti lapės kailiukų. Jam labai patiko viena maskvietė. Čiukčia jai ir sako:
- Aš tau vieną lapę – tu man vieną naktį.
Moteris sutiko. Kitą dieną jai patiko, kad galima taip lengvai užsidirbti lapę ir ji pasiūlė pakartoti. Pakartojo. Bet čiukčia nedavė kailiuko. Paėmė dar ir pirmąjį.
- Čiukčia norėjo – čiukčia mokėjo. Tu nori – tu moki.