 |
Vieną kartą rusas sako čiukčiui:
- Pažaidžiam vieną žaidimą. Aš tau užduosiu klausimus, o tu bandysi į juos atsakyti. Jei atspėsi - tau rublis, jei ne - tada tu man duosi rublį.
- Gerai, žaidžiam.
Rusas užduoda klausimą:
- Vidus raudonas, išorė juoda ir visas blizga. Kas?
- Ruonis?
- Ne.
- Elnias?
- Ne.
- Tada nežinau.
- Kaliošas.
Antras klausimas:
- Du daiktai iš vidaus raudoni, išorė juoda ir abu blizga. Kas?
- Du ruoniai?
- Ne.
- Du elniai?
- Ne.
- Tada nežinau.
- Du kaliošai.
1687 klausimas:
- 1687 daiktai. Jų vidus raudonas, išorė juoda ir visi blizga. Kas?
- 1687 ruoniai?
- Ne.
- 1687 elniai?
- Ne.
- Tada nežinau.
- 1687 kaliošai.
Sėdi čiukcia su žmona ant upės kranto ir kalbasi. Žmona:
- Va plieninis paukštis nuskrido...
Čiukčia:
- Taip, lėktuvas vadinasi...
- O čia žiūrek, plieninis laumžirgis nuskrido...
- Taip, malūnsparnis vadinasi...
- Ech pavasaris artėja, ateis baltieji žmonės, tave muš, mane prievartaus...
- Taip, ekspedicija vadinasi...
Grįžta čiukčia namo ir giriasi žmonai:
- Nupirkau naują televizorių!
O žmona sako:
- Mes gi elektros neturime...
Čiukčia atkerta:
- Čiukčia ne durnas, čiukčia ir rozetę nusipirko!
Eina vienas čiukčius ir mato, kad kitas čiukčius išsirausęs duobę ir joje sėdi. Pirmasis priėjo arčiau ir klausia draugo:
- Čiukči, kam tau ta dobė?
- Reikia nusifotografuoti iki pusės.
Po valandos čiukčius grįžta, o jo draugas antrą duobę kasa.
- O kam tau antra duobė?
- Reikia dviejų nuotraukų.
Trys čiukčiai vejasi traukinį. Bėga, lekia - du spėja, vienas ne. Tas atsisėda ant bėgių ir pradeda juoktis. Prieina žmonės ir sako:
- Taigi nespėjot į traukinį, ko juokiatės?
- Aš tai nespėjau, bet tie du, tai palydėt buvo atėję...
Čiukčia priėjo prie kioskelio ir sako:
- Man du troleibuso bilietus.
- Kam tau du? - paklausė pardavėja.
- Jei vieną pamesiu, kitą pasiimsiu.
- O jei ir tą pamesi?
- Čiukčia nedurnas, čiukčia nulatinį turi.
Čiukčia iš medžiotojų gavo dovanų paukštšunį - labai gerai, mat, pravers jam medžioklėje. Po kurio laiko medžiotojai atvažiuoja pas čiukčią ir klausia:
- Na, kaip tas šuo? Geras?
- Velniai žino... Nieko gero... Ar tos antys per aukštai skraido, ar aš tą šunį per žemai mėtau.
Čiukčis pasakoja žmonai apie medžioklę:
- Einu einu, žiūriu - briedis. Pykšt pykšt - ragai, mėsa. Einu toliau, žiūriu - lokys. Pykšt pykšt - kailis. Einu toliau, žiūriu - geologas. Pykšt pykšt - degtukai...
Iriasi per ežerą čiukčių pora. Čiukčius sau snaudžia valties prieky, o čiukčienė irkluoja. Prasilenkia jie su priešais atplaukiančia analogiška valtimi. O tie ir klausia:
- Kur plaukiat?
- Tai va, žmona gimdo – į miestą vežu.
Naktį svetimame mieste mergina ieško nakvynės... Apieškojo daug viešbučių, kol viename rado dvivietį kambarį... Gretimoje lovoje - čiukčia. Na, ką darysi, bus gerai...
Sėdi čiukčia kampe, nusitvėręs ruonio gyslą ir groja:
- Beu, beu, beu...
Mergina išmetė vieną koją, kitą... Čiukčia - nulis emocijų...
- Beu, beu, beu...
Išseko panelei kantrybė, užriko, kad liautųsi... Tyla... Sėdi čiukčia įsitempęs...
Mergina:
- Čiukčia, nori vieną kartą?
Čiukčia:
- Aha.
Mergina:
- Tai pirmyn...
Čiukčia:
- Beu...