Stovi du čiukčios. Vienas sako:
- Jei atspėsi kiek turiu elnių, atiduosiu tau abu.
Kitas pamąsto, pamąsto...
- Nežinau, gal tris?

Ką čiukčis daro kai sušala?
- Sėdi prie žvakės.
O ką daro kai dar labiau sušala?
- Užsidega žvakę.

Įsidarbino fabrike čiukčius. Pradirbo kokį mėnesį ir nuėjo direktoriui skųstis:
- Direktoriau, Čiukčia nedurnas.
- Ką? Gal ir nedurnas... O ką?
- Čiukčia nedurnas, o jį vadina durnium. Kasdien vadina.
- Kas vadina?
- Petraitis vadina. Sako: "Čiukcia durnas".
- Gerai, pakalbėsiu su Petraičiu.
Išsikviečia direktorius Petraitį ir sako:
- Buvo čiukčia atėjęs, skundėsi, kad tu jį nuolat durniumi vadini.
- Bet jis ir yra durnius. Nežinau, kaip kiti, bet šitas tai durnius. Galiu pademonstruoti.
- Gerai, pademonstruok.
Petraitis pakviečia čiukčią, duoda jam savo namų raktus ir taria:
- Nubėk pas mane namo, pažiūrėk, ar aš ten esu.
Čiukčia nubėga. Petraitis taria:
- Na, matote? Sakiau, kad durnius?
- Na jooo... Galėjo juk paskambinti...

Geologas klausia čiukčio piemens:
- Tėvai, sakyk, kiek tavo elniai per sezoną ragų duoda?
- Juodi ar balti?
- Na, sakykim, juodi.
- Aaaaa... Juodi - du kilogramus.
- O balti?
- Ir balti du kilogramus.
- O sakyk, tėvai, kiek jiems reikia pašaro per dieną?
- Juodiems ar baltiems? - pasitikslina piemuo.
- Na, juodiems.
- Juodiems - vieno kilogramo.
- O baltiems? - nerimsta geologas.
- Ir baltiems vieno kilogramo.
Geologas įsiunta:
- Tai ko tu man galvą suki? Kodėl visą laiką klausi, juodi ar balti, jei rezultatas tas pats?!
- Naaa... Taigi juodi tai mano elniai, - atsako čiukčia.
Geologas supratingai:
- Aaaa... O balti?
- Ir balti mano.

Grįžta čiukčia iš armijos namo. Kaimynai šaiposi:
- Tu turbūt buvai armijoje pats kvailiausias kareivis?
- Ne, buvo vienas dar kvailesnis - jis mane du metus moterim laikė...

Čiukčia kraunasi lagaminus – ruošiasi važiuoti į Afriką. Ateina kaimynas ir klausia:
– Kur čia išsiruošei?
– Važiuosiu į Afriką, – atsako čiukčia.
O kaimynas ir sako:
– Tu, čiukčia, kvailas. Juk Afrikoje pavėsyje 40 laipsnių karščio!
O čiukčia atšauna:
– Čiukčia nekvailas, čiukčia pavėsyje nestovės.

Sėdi čiukčis su žmona ir skundžiasi:
- Kodėl visi mano, kad mes "tuk tuk"?
Žmona atsisuka:
- Einu, atidarysiu duris, kažkas beldžiasi.
Čiukčis:
- Palauk, aš einu, čia pas mane.

Vieną kartą rusas sako čiukčiui:
- Pažaidžiam vieną žaidimą. Aš tau užduosiu klausimus, o tu bandysi į juos atsakyti. Jei atspėsi - tau rublis, jei ne - tada tu man duosi rublį.
- Gerai, žaidžiam.
Rusas užduoda klausimą:
- Vidus raudonas, išorė juoda ir visas blizga. Kas?
- Ruonis?
- Ne.
- Elnias?
- Ne.
- Tada nežinau.
- Kaliošas.
Antras klausimas:
- Du daiktai iš vidaus raudoni, išorė juoda ir abu blizga. Kas?
- Du ruoniai?
- Ne.
- Du elniai?
- Ne.
- Tada nežinau.
- Du kaliošai.
1687 klausimas:
- 1687 daiktai. Jų vidus raudonas, išorė juoda ir visi blizga. Kas?
- 1687 ruoniai?
- Ne.
- 1687 elniai?
- Ne.
- Tada nežinau.
- 1687 kaliošai.

Sėdi čiukcia su žmona ant upės kranto ir kalbasi. Žmona:
- Va plieninis paukštis nuskrido...
Čiukčia:
- Taip, lėktuvas vadinasi...
- O čia žiūrek, plieninis laumžirgis nuskrido...
- Taip, malūnsparnis vadinasi...
- Ech pavasaris artėja, ateis baltieji žmonės, tave muš, mane prievartaus...
- Taip, ekspedicija vadinasi...

Grįžta čiukčia namo ir giriasi žmonai:
- Nupirkau naują televizorių!
O žmona sako:
- Mes gi elektros neturime...
Čiukčia atkerta:
- Čiukčia ne durnas, čiukčia ir rozetę nusipirko!