Eina vienas čiukčius ir mato, kad kitas čiukčius išsirausęs duobę ir joje sėdi. Pirmasis priėjo arčiau ir klausia draugo:
- Čiukči, kam tau ta dobė?
- Reikia nusifotografuoti iki pusės.
Po valandos čiukčius grįžta, o jo draugas antrą duobę kasa.
- O kam tau antra duobė?
- Reikia dviejų nuotraukų.

Trys čiukčiai vejasi traukinį. Bėga, lekia - du spėja, vienas ne. Tas atsisėda ant bėgių ir pradeda juoktis. Prieina žmonės ir sako:
- Taigi nespėjot į traukinį, ko juokiatės?
- Aš tai nespėjau, bet tie du, tai palydėt buvo atėję...

Čiukčia priėjo prie kioskelio ir sako:
- Man du troleibuso bilietus.
- Kam tau du? - paklausė pardavėja.
- Jei vieną pamesiu, kitą pasiimsiu.
- O jei ir tą pamesi?
- Čiukčia nedurnas, čiukčia nulatinį turi.

Čiukčia iš medžiotojų gavo dovanų paukštšunį - labai gerai, mat, pravers jam medžioklėje. Po kurio laiko medžiotojai atvažiuoja pas čiukčią ir klausia:
- Na, kaip tas šuo? Geras?
- Velniai žino... Nieko gero... Ar tos antys per aukštai skraido, ar aš tą šunį per žemai mėtau.

Čiukčis pasakoja žmonai apie medžioklę:
- Einu einu, žiūriu - briedis. Pykšt pykšt - ragai, mėsa. Einu toliau, žiūriu - lokys. Pykšt pykšt - kailis. Einu toliau, žiūriu - geologas. Pykšt pykšt - degtukai...

Iriasi per ežerą čiukčių pora. Čiukčius sau snaudžia valties prieky, o čiukčienė irkluoja. Prasilenkia jie su priešais atplaukiančia analogiška valtimi. O tie ir klausia:
- Kur plaukiat?
- Tai va, žmona gimdo – į miestą vežu.

Naktį svetimame mieste mergina ieško nakvynės... Apieškojo daug viešbučių, kol viename rado dvivietį kambarį... Gretimoje lovoje - čiukčia. Na, ką darysi, bus gerai...
Sėdi čiukčia kampe, nusitvėręs ruonio gyslą ir groja:
- Beu, beu, beu...
Mergina išmetė vieną koją, kitą... Čiukčia - nulis emocijų...
- Beu, beu, beu...
Išseko panelei kantrybė, užriko, kad liautųsi... Tyla... Sėdi čiukčia įsitempęs...
Mergina:
- Čiukčia, nori vieną kartą?
Čiukčia:
- Aha.
Mergina:
- Tai pirmyn...
Čiukčia:
- Beu...