Į kalėjimo viršininko kabinetą atveda kalinį bėglį. Viršininkas klausia:
- Tai kodėl, Petraiti, iš kalėjimo bėgai?
- Vesti norėjau.
- Keistai, Petraiti, laisvę įsivaizduoji...

Kalbasi du kalėjimo prižiūrėtojai:
– Girdėjai, šiandien naktį iš tavo saugomos kameros pabėgo kalinys. Pjūkleliu perpjovė grotas ir iškeliavo sau.
– A, tai štai koks garsas trukdė man naktį miegoti.

- Kas bendro tarp Caps Lock ir kalėjimo?
- Abu jie gali padėti paversti tavo "o" į "O".

Patenka senukas į kamerą. Zekai nusprendžia iš jo pasišaipyti.
- Na, tėvai, pas mus čia toks kaip ir ritualas yra, arba akį tau išduriam, arba užpakalį atstatai. Ką renkiesi?
Senukas atsidūsta:
- Na, ką, durkit akį, pid*rastai.
- Ką??? Kokie mes tau pid*rastai?
- Tai kad tarp jūsų nei vieno vienaakio nematau...

Sėdi kalėjimo kameroje dviese. Vienas iš jų - sifilitikas paskutinėj stadijoj, toks pūvantis. Jis paima sau už ausies, nuplešia ją ir sviedžia lauk pro kameros grotas. Po to nuplešia kitą ausį ir vėl sviedžia pro grotas. Po to nusitraukia sau nosį ir irgi išmeta lauk. Antrasis jam sako:
- Tai ką, bėgi po truputį?

- Girdėjai, Petrą pasodino?
- Už ką?
- Žmoną metė!
- Nekalbėk niekų, aš tris kartus žmoną mečiau, už tai nesodina.
- Bet Petras iš devinto aukšto metė!

Mama siunčia laišką sūnui į kalėjimą:
- Kai tave pasodino, man labai blogai, nei ūkis apdirbtas, nei bulvės sėtos, nei daržas artas.
Sūnus iš kalėjimo atrašo mamai:
- Tu nesiknisk po tą daržą, po to ir tave pasodins, ir man dar pridės.
Mama sūnui į kalėjimą:
- Kai atsiuntei tą laišką, kartu atvažiavo ir policija, išrausė visą daržą, nieko nerado. Išvažiavo pikti kaip velniai.
Sūnus mamai iš kalėjimo:
- Kuo galėjau, tuo padėjau. Bulves sodinkit patys.

Vyrukas papuolė į kalėjimą. Apsidairė kameroj ir sako:
- Liūdna pas jus čia. Va mane į kalėjimą dvi mergos lydėjo. Pas vieną krūtinė - vo (parodė), pas kitą užpakalis - vo (parodė).
Nuo viršutinės lovos balsas:
- Ant savęs nerodyk - blogas ženklas.

Inspektorius lanko kalėjimą. Visi kaliniai atsistoja, tiktai vienas sau ramiai sėdi. Inspektorius:
- Kodėl tu neatsistoji?
- Mane nuteisė penkerius metus sėdėti, - atsako kalinys.

Vyrukas per išpažintį sako:
- Esu labai padorus: negeriu, vakarais nesišlaistau gatvėmis, nevilioju moterų ir net nežiūriu į jų pusę, guluosi aštuntą valandą vakaro ir kiekvieną sekmadienį einu į bažnyčią.
- Taip, mano sūnau, bet visa tai pasikeis, kai tik iš čia išeisi, - atsako kalėjimo kapelionas.