Pasodino į kaliūzę mafijos bosą, jogą ir toksikomaną. Visus nuteisė miriop dujų kameroj. Uždarė į kameras. Paleido dujas. Ateina jau pas mafijozą kūno išnešt, o tas stovi su dujokauke - mafija suveikė... Užeina pas jogą. Atidaro duris, jogas oro įtraukia - dar trim savaitėm užteks... Eina pas toksikomaną. Tik duris pravėrė, o tas jau rėkia:
- Uždarykit - visą kaifą išleisit!

Sėdi kameroje du kaliniai. Įeina trečias ir sako:
- Sveikinu jus su naujais metais.
Kaliniai apstulbę:
- Tai, kad birželis dabar...
Trečiasis:
- Ne, tai jums dar po metus sėdėti pridėjo.

Pasodina dėstytoją į kalėjimą. Sėdi kameroje kartu su narkomanu ir žiūri vienas į kitą.
- Žinai, - sako dėstytojas, - davai pažaidžiam tokį žaidimą?
- Kokį? - klausia narkomanas.
- Aš tau dėstysiu paskaitą, o tu vaidink publiką.
- Nu gerai, žaidžiam! - atsako narkomanas.
Dėstytojas atsistoja ant kedės ir pradeda... Dėsto, dėsto, narkomanas paploja, pašvilpia. Dėstytojui tai patinka, jis dar labiau užsidega noru pasakoti, o narkomanas vėl paploja, pašvilpia. Bet po kurio laiko narkomanui atsibosta. Jis atsistoja, prieina prie dėstytojo ir spiria į kėdę ant kurios stovėjo dėstytojas. Pasilenkia narkomanas prie dėstytojo ir klausia:
- Dėstytojau, jums viskas gerai?
- Gerai, gerai, bet gal matei kas man iš publikos spyrė?

Teismas. Prokuroras rėžia kalbą:
- Teisiamasis įvykdė nusikaltimą - kaip reta drasų, sumanų ir išradingą!
Kaltinamasis:
- Be reikalo taip giriate - vis tiek neprisipažinsiu.

Vieno kalinio žmona po pasimatymo su vyru skundžiasi kalėjimo viršininkui:
- Jūs turėtumėte duoti mano vyrui kokį nors lengvesnį darbą, nes jis jau vos ant kojų bepastovi.
Viršininkas:
- Bet nuo vokų klijavimo dar niekas nenumirė.
Žmona:
- Taip, bet juk naktimis jis dar kasa kažkokį tunelį.

Inspektorius lanko kalėjimą. Visi kaliniai atsistoja, tiktai vienas sau ramiai sėdi. Inspektorius:
- Kodėl tu neatsistoji?
- Mane nuteisė penkerius metus sėdėti, - atsako kalinys.

Į zoną pasodino tokį kūdą verchą. Tas tik įšoka į kamerą ir sako:
- Sveiki, ožiai.
Visi supuola, sudaužo ir pasisodinę papasakojo taisykles, kad negalima ten vadinti ožiais ir t.t.
- Taip iškart reikėjo sakyti, dabar supuolėt kaip gaidžiai...

Pabėgęs kalinys, didelis didelis ambalas, išlaužia buto duris, įsiveržia vidun, pagauna vyrą uz pakarpos, iš karto išrašo porą "pliauskų", pastato į vidurį virtuvės, apipila ratą iš druskos aplink ir liepia net nedrįst pajudėt iš rato, o jis tuo metu eis jo žmoną dulkint.
Pareina po kiek laiko ambalas, ano žmoną išdulkinęs, ir žiūri, vyrukas laimingas visas, belekaip išsišiepęs stovi.
- Ko tu toks davolnas?
- Kol tu nematei, aš tris kartus iš rato išėjęs buvau!

Pasodina senelį į kalėjimą. Kameroje kaliniai jo ir klausia:
- Už ką sėdi, tėvai?
- Na, matot, mėgau kitiems pokštus daryt...
- Parodyk!
- Ne, paskui primušit mane...
- Nebijok, nemušim!
Senelis pamirko šluotą "š" kibire ir pabeldęs į duris iškviečia prižiūrėtojus. Kai tik atsidaro kameros langelis, jis su šluota tiesiai jiems į veidą. Langelis greit užsidaro, po kelių sekundžių į kamerą įvirsta būrys prižiūrėtojų ir taria:
- Na, tėvai, pasitrauk į šoną.

Į kalėjimo viršininko kabinetą atveda kalinį bėglį. Viršininkas klausia:
- Tai kodėl, Petraiti, iš kalėjimo bėgai?
- Vesti norėjau.
- Keistai, Petraiti, laisvę įsivaizduoji...