 |
Pasodina dėstytoją į kalėjimą. Sėdi kameroje kartu su narkomanu ir žiūri vienas į kitą.
- Žinai, - sako dėstytojas, - davai pažaidžiam tokį žaidimą?
- Kokį? - klausia narkomanas.
- Aš tau dėstysiu paskaitą, o tu vaidink publiką.
- Nu gerai, žaidžiam! - atsako narkomanas.
Dėstytojas atsistoja ant kedės ir pradeda... Dėsto, dėsto, narkomanas paploja, pašvilpia. Dėstytojui tai patinka, jis dar labiau užsidega noru pasakoti, o narkomanas vėl paploja, pašvilpia. Bet po kurio laiko narkomanui atsibosta. Jis atsistoja, prieina prie dėstytojo ir spiria į kėdę ant kurios stovėjo dėstytojas. Pasilenkia narkomanas prie dėstytojo ir klausia:
- Dėstytojau, jums viskas gerai?
- Gerai, gerai, bet gal matei kas man iš publikos spyrė?
Į kalėjimo viršininko kabinetą atveda kalinį bėglį. Viršininkas klausia:
- Tai kodėl, Petraiti, iš kalėjimo bėgai?
- Vesti norėjau.
- Keistai, Petraiti, laisvę įsivaizduoji...
Patenka senukas į kamerą. Zekai nusprendžia iš jo pasišaipyti.
- Na, tėvai, pas mus čia toks kaip ir ritualas yra, arba akį tau išduriam, arba užpakalį atstatai. Ką renkiesi?
Senukas atsidūsta:
- Na, ką, durkit akį, pid*rastai.
- Ką??? Kokie mes tau pid*rastai?
- Tai kad tarp jūsų nei vieno vienaakio nematau...
Pasodina senelį į kalėjimą. Kameroje kaliniai jo ir klausia:
- Už ką sėdi, tėvai?
- Na, matot, mėgau kitiems pokštus daryt...
- Parodyk!
- Ne, paskui primušit mane...
- Nebijok, nemušim!
Senelis pamirko šluotą "š" kibire ir pabeldęs į duris iškviečia prižiūrėtojus. Kai tik atsidaro kameros langelis, jis su šluota tiesiai jiems į veidą. Langelis greit užsidaro, po kelių sekundžių į kamerą įvirsta būrys prižiūrėtojų ir taria:
- Na, tėvai, pasitrauk į šoną.
Į zoną pasodino tokį kūdą verchą. Tas tik įšoka į kamerą ir sako:
- Sveiki, ožiai.
Visi supuola, sudaužo ir pasisodinę papasakojo taisykles, kad negalima ten vadinti ožiais ir t.t.
- Taip iškart reikėjo sakyti, dabar supuolėt kaip gaidžiai...
- Girdėjai, Petrą pasodino?
- Už ką?
- Žmoną metė!
- Nekalbėk niekų, aš tris kartus žmoną mečiau, už tai nesodina.
- Bet Petras iš devinto aukšto metė!
Vieno kalinio žmona po pasimatymo su vyru skundžiasi kalėjimo viršininkui:
- Jūs turėtumėte duoti mano vyrui kokį nors lengvesnį darbą, nes jis jau vos ant kojų bepastovi.
Viršininkas:
- Bet nuo vokų klijavimo dar niekas nenumirė.
Žmona:
- Taip, bet juk naktimis jis dar kasa kažkokį tunelį.
Pabėgęs kalinys, didelis didelis ambalas, išlaužia buto duris, įsiveržia vidun, pagauna vyrą uz pakarpos, iš karto išrašo porą "pliauskų", pastato į vidurį virtuvės, apipila ratą iš druskos aplink ir liepia net nedrįst pajudėt iš rato, o jis tuo metu eis jo žmoną dulkint.
Pareina po kiek laiko ambalas, ano žmoną išdulkinęs, ir žiūri, vyrukas laimingas visas, belekaip išsišiepęs stovi.
- Ko tu toks davolnas?
- Kol tu nematei, aš tris kartus iš rato išėjęs buvau!
Sėdi kalėjimo kameroje dviese. Vienas iš jų - sifilitikas paskutinėj stadijoj, toks pūvantis. Jis paima sau už ausies, nuplešia ją ir sviedžia lauk pro kameros grotas. Po to nuplešia kitą ausį ir vėl sviedžia pro grotas. Po to nusitraukia sau nosį ir irgi išmeta lauk. Antrasis jam sako:
- Tai ką, bėgi po truputį?