Sėdi kalėjimo kameroje dviese. Vienas iš jų - sifilitikas paskutinėj stadijoj, toks pūvantis. Jis paima sau už ausies, nuplešia ją ir sviedžia lauk pro kameros grotas. Po to nuplešia kitą ausį ir vėl sviedžia pro grotas. Po to nusitraukia sau nosį ir irgi išmeta lauk. Antrasis jam sako:
- Tai ką, bėgi po truputį?

Mama siunčia laišką sūnui į kalėjimą:
- Kai tave pasodino, man labai blogai, nei ūkis apdirbtas, nei bulvės sėtos, nei daržas artas.
Sūnus iš kalėjimo atrašo mamai:
- Tu nesiknisk po tą daržą, po to ir tave pasodins, ir man dar pridės.
Mama sūnui į kalėjimą:
- Kai atsiuntei tą laišką, kartu atvažiavo ir policija, išrausė visą daržą, nieko nerado. Išvažiavo pikti kaip velniai.
Sūnus mamai iš kalėjimo:
- Kuo galėjau, tuo padėjau. Bulves sodinkit patys.