Gydytojas apžiūrėjo pacientą ir pareiškė, kad jo sveikata gana puiki.
- Ir bendraujant su moterimis, pas jus irgi viskas gerai? - klausia gydytojas.
- Pora kartų per savaitę išeina...
- Du kart į savaitę?! Su jūsų sveikata ir jėgomis galima tris kartus per dieną.
- Žinoma norėtųsi daugiau, bet kaip kunigui ir tuo labiau mažame kaime, tai žinot gana sudėtinga.

Kalbasi du kunigai:
- Kaip manai, ar mes sulauksim, kada panaikins celibatą?
Kitas jam ir sako:
- Mes gal ir nesulauksim, bet gal mūsų vaikai sulauks!

Susiginčijo šventikas su ateistu, ar būna pasaulyje stebuklų.
- Štai pernai iš varpinės iškrito mūsų zakristijonas ir liko gyvas bei sveikas, argi tai ne stebuklas? - sako šventikas.
- Ne, tai tiesiog atsitiktinumas, - atsako ateistas.
- Bet prieš penkis mėnesius jis vėl skambino varpais, kvietė žmones mišioms ir iškrito iš varpinės. Tačiau net neįsibrėžė. Juk tai stebuklas!
- Ne, tai tiesiog sutapimas, - nepasiduoda ateistas.
Jiems bekalbant atbėga viena davatkėlė ir iš tolo žegnodamasi rėkia:
- Zakristijonas vėl iškrito iš varpinės!
- Ar nesusižeidė? - klausia kunigėlis.
- Sveikas gyvas! - atsako davatkėlė.
- Štai jums aiškiausias Viešpaties ženklas! - sako šventikas ateistui.
- Koks dar ženklas? Tai jau pripratimas, daugiau nieko, - nepasiduoda ateistas.

Kunigo dienoraštis

Labai jaudinausi prieš savo pirmąsias mišias, kad net negalėjau kalbėti. Prieš antrąsias mišias kreipiausi į vyskupą pagalbos ir klausiau, ką daryti, kad bent kiek atsipalaiduočiau. Jis man patarė štai ką:
- Įlašink keletą lašų degtinės į vandenį ir pamatysi, kaip per kitas savo mišias atsipalaiduosi.
Kaip patarė, taip ir padariau. Kitą sekmadienį jaučiausi taip atsipalaidavęs, kad galėjau perrėkti net didžiausią triukšmą. Tikrai buvau atsipalaidavęs.
Kai grįžau namo, radau vyskupo raštelį, kuriame buvo tokie pastebėjimai:

Brangus kunige,
1. Kitą kartą įlašinkite į vandenį kelis lašus degtinės, o ne kelis lašus vandens į degtinę.
2. Nėra reikalo dėti citrinos skiltelės ir druskos ant taurės kraštų.
3. Tas namukas šalia altoriaus yra klausykla, o ne WC.
4. Venkite ramstytis į Marijos skulptūrą ir ypač ją glamonėti bei bučiuoti.
5. Dievo įsakymų yra 10, o ne 12.
6. Yra 12 apaštalų ir nei vienas iš jų nebuvo nykštukas.
7. Neturėtumėte kreiptis į Jėzų Kristų ir apaštalus sakydamas "JK & kompanija".
8. Neturėtumėte kalbėdamas apie Judą naudoti tokių terminų kaip "tas velnio išpera".
9. Neturėtumėte vadinti šv. Tėvo krikštatėviu.
10. Judas nepasmaugė Jėzaus Kristaus ir Bin Ladenas nieko bendro su tuo neturi.
11. Šventas vanduo skirtas šventinti, o ne kaktai atvėsinti.
12. Mišios niekada neskaitomos sėdint ant altoriaus laiptų.
13. Kai klaupiatės nedėkite biblijos po keliais, kad minkščiau būtų.
14. Vartokite žodį "Amen" vietoj "Oh, men".
15. Ostijos dalinamos tikintiesiems po išpažinties, o ne naudojamos kaip aperitivas vynui.
16. Stenkitės rengtis rūbus po sutana ir venkite vėdintis, kai būna karšta.
17. Iniciatyva kviesti tikinčiuosius šokti visai priimtina, bet daryti traukinuką bažnyčioje...
18. Nuvalykite užrašą "Ostijos baras" nuo bažnyčios durų.
P.S. Tas, kuris sėdėjo altoriaus kampe ir į kurį kreipėtės "transvestitas su sijonu", buvau aš!
Tikiuosi, kad kitą sekmadienį ištaisysite savo klaidas.
Vyskupas

- Šventasis Tėve, sakykite, ar per pasninką galima su moterimi?..
- Galima, mano sūnau, galima, tik su nelabai riebia...

Vieną kartą motina atsivedė meilužį į namus kol vyras buvo darbe, o jos sūnus pas draugus. Motina su meilužiu mylisi ir staiga pareina sūnus ir pamato savo motiną su kitu vyru. Persigandęs sūnus įlenda į spintą. Jo motina neišgirdo kai jis ten ilindo. Po kiek laiko grįžta jos vyras iš darbo ir ji nežinodama ką daryti, liepia meilužiui lįsti į tą pačią spintą, kur jos sūnus lindi. Pokalbis spintoje. Sūnus sako:
- Tamsu čia.
Mamos meilužis:
- Aha, - pritaria biški išsigandęs.
- Klausyk aš turiu krepšinio kamuolį. Nori pirkti už 100 Lt?
- Ačiū ne.
- Mano tėtis namuose.
- Na gerai, nupirksiu.
Po kiek laiko viskas kartojasi ir vėl sūnus sako:
- Tamsu čia.
- Aha.
- Klausyk, aš turiu krepšinio maikę. Nori už 400 Lt pirkt?
Tasai atsiminęs preitą kartą sako:
- Gerai.
Galiausiai vėl atsitinka tas pats ir sūnus vėl sako:
- Tamsu čia.
- Aha, - atsiminęs praeitus kartus iš karto ir klausia: - ką ir kiek?
- Krepšinio šortus už 1000 Lt.
- Gerai.
Po kelių dienų tėvas sako sūnui:
- Apsimauk krepšinio aprangą, paimk kamuolį ir einam į lauką pamėčiot.
- Negaliu.
- Kodėl?
- Na, aš viską pardaviau.
- Pardavei? Bet kodėl? Už kiek?
- Už 1500 Lt.
- 1500 Lt?!?! Ar tau negėda iš draugų tokius pinigus lupti? Šie daiktai net 200 Lt nebuvo verti.
- Na taip, bet...
- Jokių bet. Marš į bažnyčią išpažinties!
Tėvas nuveda sūnų išpažinties, o sūnus sako kunigui:
- Tamsu čia.
- Na nepradėk to paties ir vėl...

Ateina vaikinukas į bažnyčią išpažinties ir klausia klebono:
- Aš miegojau vienoj lovoj su mergina, bet mes nieko nedarėm, ar tai nuodėmė?
Klebonas sako:
- Negerai vaikeli, padarei, negerai... Atgailai eik ir suvalgyk šieno kupetą!
Pasimetė vaikinukas sako:
- Bet juk aš ne arklys!
Atsiduso klebonas:
- Ne, tu tikrai ne arklys! Asilas tu, vaikeli, asilas...

Petro žmonai atsibodo, kad vyras kasdien geria ir ji nutarė pasitarti su vietiniu kunigu.
- Atveskite jį pas mane. Aš jį pakrikštysiu ir jis taps nauju žmogumi, - tarė kunigas.
Kitą dieną Petras atėjo į bažnyčią. Kunigas jį tris kartus panardino vandenyje ir tarė:
- Aš tave krikštiju Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vardu. Tu dabar esi naujas kūrinys. Senas dingo. Daugiau nebegersi. Tavo naujas vardas yra Jokūbas.
Jokūbas grįžo namo ir kaip kiekvieną vakarą užsimanė išgerti alaus. Nuėjo į virtuvę, iš šaldytuvo išsitraukė butelį alaus. Prisipylė puodą vandens, tris kartus panardino butelį vandenyje ir tarė:
- Aš tave krikštiju Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vardu. Tu dabar esi naujas kūrinys. Senasis dingo. Tavo naujas vardas - Obuolių sultys...

Vyrukas per išpažintį sako:
- Esu labai padorus: negeriu, vakarais nesišlaistau gatvėmis, nevilioju moterų ir net nežiūriu į jų pusę, guluosi aštuntą valandą vakaro ir kiekvieną sekmadienį einu į bažnyčią.
- Taip, mano sūnau, bet visa tai pasikeis, kai tik iš čia išeisi, - atsako kalėjimo kapelionas.

Vienas kunigėlis savo parapijiečiams nuolat pasakojo apie rojų.
- Kodėl mums niekada nepasakojate apie pragarą? - kartą paklausė šie.
- Nėra jokio tikslo, juk pragarą jūs pamatysite patys.