Naujasis rusas užsuko pas kunigą išpažinties... Pašnekėjo jie, pašnekėjo. Na, ir naujasis rusas sako: - Žinot, šventas tėve... Mane labai godumas kamuoja...
- Tai pasimelsk, sūnau mano. Ir pabandyk išpirkti savo nuodėmę.
- O kaip?
- Na, pavyzdžiui, duok 50 dolerių pirmam sutiktam žmogui, kai tik išeisi iš bažnyčios...
Išeina naujasis rusas iš bažnyčios, o aplink - tuščia. Paeina kiek toliau, mato - liekna mergina su "miniaku". Naujasis rusas prieina:
- Imkite 50 dolerių, panele.
- Reikia 100!
- Ką?.. Bet šventas tėvas sakė, kad 50...
- Jis pastovus klientas.

Mergina atėjo į sakyklą ir sako:
- Atleisk, dvasiškasis tėve, kad nusidėjau.
Kunigas:
- Ką padarei, dukra?
Mergina:
- Aš buvau išpuikusi: dukart į dieną pažiūriu į veidrodį ir pasakau sau, kad esu labai graži.
Kunigas pasisuko, kurį laiką žiūrėjo į merginą ir tarė:
- Mano dukra, turiu tau gerų žinių. Tai nėra nuodėmė... Tai paprasčiausiai klaida.

Išvažiavo kartą kunigėlis į Kanadą atostogauti. Draugai jo laukė po savaitės tegrįštant, o jis jau po dviejų dienų grįžo. Draugai ir klausia jo:
- Na, klebonėli, kodėl taip greit grįžai?
- Na suprantat, nuskridau aš į tą Kanadą ir papuoliau tiesiai į kažkokią šventę, o ten Kanados vėliava iškelta. Aš į ją pasižiūrėjau ir nusprendžiau daugiau nebebūt tokioje gėdingoje šalyje.
- O kodėl gėdingoje? - klausia draugai.
- O jūs pamąstykit. Kas turėjo būti tokio gėdingo nupiešta ant Kanados vėliavos, kad tai reikėjo pridengti klevo lapu?

Pastorius skaito pamokslą. Prie jo prieina vienas iš klausytojų ir sako:
- Tėve, gretimoje salėje vyrai žaidžia pokerį!
- Gerai, sūnau mano, tuoj baigsiu skaityti ir prisijungsiu.

Ateina vaikinas į bažnyčią atgailos. Atsiklaupia prie būdelės ir sako kunigui:
- Nusidėjau, tėve.
- Pasakok.
- Kartą nuėjau pas draugą. Tačiau buvo tik jo mergina. Lauke pylė kaip iš kibiro, o aš neturėjau skėčio, tai pasilikau. Na ir ką - patvarkiau aš ją...
Kunigas liepia pasakoti toliau.
- Kartą buvau pas uošvę. Lauke smarkiai lijo, aš ir vėl neturėjau skėčio... Na ir patvarkiau aš uošvę...
Kunigas klauso toliau.
- Kai kitą kartą nuėjau pas draugą, jis buvo vienas. Lauke lijo, skėčio neturėjau, nu ir ką - patvarkiau ir draugą...
Kunigas sako:
- Klausyk, gal tu jau eik namo, nes dangus niaukiasi, o tu, kaip matau, skėčio neturi.

Visiškai girtas vyras įsvirduliuoja į bažnyčią, užeina į sakyklą, tačiau nieko nesako. Kunigas, norėdamas atkreipti jo dėmesį, sukosėja, tačiau girtuoklis vis tiek nieko nesako. Tuomet kunigas pabeldžia tris kartus į sieną, kad pagaliau prakalbintų vyrą. Galiausiai, girtuoklis prabyla:
- Be reikalo beldi, žmogau, čia irgi nėra popieriaus.

Kunigas pasikviečia zakrastijoną prie klausyklos, kad tas išpažintį atliktų.
Kunigas klausia:
- Kas iš rūsio vagia mano vyną?
Zakrastijonas:
- Ką sakot? Nieko negirdžiu.
Kunigas:
- Kas iš rūsio vagia mano vyną?
Zakrastijonas:
- Kunigėli, gal pasikeičiam vietom? Kažkaip nieko nesigirdi.
Pasikeičia vietomis. Zakrastijonas klausia:
- Kas miega su mano žmona???
Kunigas:
- Bet tikrai, kaip čia nieko nesigirdi.

Užeina kunigas į policijos nuovadą ir praneša, kad ant gatvės guli suvažinėtas šuo.
Policininkas:
- Tai, kunigėli, palaidokit jį ir tiek.
- Žinoma, mes jį palaidosim, bet pamaniau, kad giminėms pranešti juk reikia...

Rabinas su kunigu užeina į restoraną pavalgyti. Jie užsisako žuvies. Padavėjas atneša lėkštėje dvi žuvis - didelę ir mažą. Kurį laiką abu dvasininkai dvejodami žiūri į lėkštę. Rabinas ryžtasi pradėti pirmas ir įsideda didesnę žuvį. Kunigas gailiai žiūri į didelę žuvį rabino lėkštėje ir sako:
- Aš tai būčiau pasiėmęs mažesnę žuvį...
- Tai imk, ko lauki? - ramiai atsako rabinas.

Į troleibusą įsiropščia visiškai girtas, susitaršęs, pamėlęs bomželis. Šiaip ne taip sugeba atsisėsti ir pradeda skaityti laikraštį. Po kiek laiko pasisuka į šalia sėdintį (o ten kunigas) ir klausia:
- Klausyk, klebonėlis, tu čia protingas žmogus, tai paaiškink man - kas yra artritas?
Klebonas, norėdamas paskatinti žmogelį ateiti į doros kelią, sako:
- Artritas, sūnau mano, yra tokia baisi liga, kuri prasideda nuo besaikio alkoholio vartojimo, rūkymo, palaido gyvenimo būdo, svetimų moterų mylėjimo...
Bomželis net atsilošia, išplečia akis ir sušunka iš nuostabos:
- Aina sau!!! Nu čia tai geras!!! Vajezusėliau!!!
Klebonas pagalvoja, kad kiek persistengė ir ramina kaimyną:
- Žinai, sūnau mano, dievas yra, jis viską sutvarkys. Beje, seniai sergi artritu?
Tas atsako:
- Aš artritu tai nesergu, bet va laikraščiai rašo, kad popiežių ši liga baisiai kamuoja.