Atėjo kunigas pas žydą ir sako:
- Jeigu tu išmoksi žegnotis, duosiu tau bulvių maišą.
Žydelis mokėsi savaitę, dvi. Ateina pas kunigėlį ir sako:
- Na, išmokau žegnotis.
Kunigas:
- Žegnokis.
- Vardan tėvo ir šventosios dvasios. Amen.
- O kur sūnų palikai? - klausia kunigas.
Žydelis pasikrapštė galvą ir sako:
- Ai, laukia už durų bulvių parnešti...

Vyras su žmona ateina pas kunigą:
- Mums nusibodo gyventi kartu, prašome mus išskirti.
Kunigas atsiverčia senovinę, sunkiais apkaustais pagražintą bibliją, pavarto ją, paskaito... Paskui užverčia, užsimoja ir kad tvos vyrui per galvą! Vėl užsimoja ir kad tvos žmonai! Tada klausia:
- Ar norite išsiskirti?
- Taip.
Kunigas vėl užsimoja ir kad tvos vienam, kad tvos kitam! Ir vėl klausia:
- Ar norite išsiskirti?
- Ttttaaip…
Ir vėl kunigas užsimoja, ir iš visų jėgų vyrui į kaktą BUM. Žmonai į kaktą - BUM. Vyras neiškenčia:
- Sakykite, kiek jūs mus trankysit?
- Kaip parašyta - "kol mirtis jus išskirs"!

Išpažintis pas kunigą:
- Šventas tėve, nusidėjau...
- Kuom, sūnau mano?
- Paslėpiau žydą per karą ir už tai ėmiau iš jo po 20 dolerių per savaitę.
- Tai nuodėmė, bet kadangi gailiesi, eik, sūnau mano, su taika...
- Ačiū, šventas tėve, bet turiu dar vieną klausimą...
- Klausau, sūnau mano...
- Ar galiu dabar pasakyti tam žydui, kad karas jau baigėsi?

Važiuoja išgėręs klebonas ir gerokai viršija leistiną greitį. Sustabdo jį kelių policininkas ir klausia:
- Tai ką, klebonėli, į pragarą skubi?
Klebonas:
- Ne, vaikeli, nebėra pragaro. Visą smalą ant kelių supylė, o velnius pakelėse sustatė.

Pareina kunigas namo iš bažnyčios ir po keletos minučių atvažiuoja draugas jo aplankyt. Tas užeina ir klausia kunigo:
- Ei, Petrai, kodėl toks nervuotas? Juk gražus sekmadienio rytas!
- Nu kaip nebūsi nervuotas?!
- Tai kas jau nutiko?
- Įsivaizduoji, į beveik pasibaigiančias pamaldas ateina blondinė, išsitraukia cigaretę ir pradeda rūkyt. Įsivaizduoji?! Bažnyčioj rūkyt?! Man vos alus iš rankų neiškrito!

Katalikų kunigas klausia rabino:
- Kada pagaliau paragausi kiaulienos?
Rabinas atsako:
- Per tavo vestuves, gerbiamasis.

Naujasis rusas užsuko pas kunigą išpažinties... Pašnekėjo jie, pašnekėjo. Na, ir naujasis rusas sako: - Žinot, šventas tėve... Mane labai godumas kamuoja...
- Tai pasimelsk, sūnau mano. Ir pabandyk išpirkti savo nuodėmę.
- O kaip?
- Na, pavyzdžiui, duok 50 dolerių pirmam sutiktam žmogui, kai tik išeisi iš bažnyčios...
Išeina naujasis rusas iš bažnyčios, o aplink - tuščia. Paeina kiek toliau, mato - liekna mergina su "miniaku". Naujasis rusas prieina:
- Imkite 50 dolerių, panele.
- Reikia 100!
- Ką?.. Bet šventas tėvas sakė, kad 50...
- Jis pastovus klientas.

Mergina atėjo į sakyklą ir sako:
- Atleisk, dvasiškasis tėve, kad nusidėjau.
Kunigas:
- Ką padarei, dukra?
Mergina:
- Aš buvau išpuikusi: dukart į dieną pažiūriu į veidrodį ir pasakau sau, kad esu labai graži.
Kunigas pasisuko, kurį laiką žiūrėjo į merginą ir tarė:
- Mano dukra, turiu tau gerų žinių. Tai nėra nuodėmė... Tai paprasčiausiai klaida.

Išvažiavo kartą kunigėlis į Kanadą atostogauti. Draugai jo laukė po savaitės tegrįštant, o jis jau po dviejų dienų grįžo. Draugai ir klausia jo:
- Na, klebonėli, kodėl taip greit grįžai?
- Na suprantat, nuskridau aš į tą Kanadą ir papuoliau tiesiai į kažkokią šventę, o ten Kanados vėliava iškelta. Aš į ją pasižiūrėjau ir nusprendžiau daugiau nebebūt tokioje gėdingoje šalyje.
- O kodėl gėdingoje? - klausia draugai.
- O jūs pamąstykit. Kas turėjo būti tokio gėdingo nupiešta ant Kanados vėliavos, kad tai reikėjo pridengti klevo lapu?

Pastorius skaito pamokslą. Prie jo prieina vienas iš klausytojų ir sako:
- Tėve, gretimoje salėje vyrai žaidžia pokerį!
- Gerai, sūnau mano, tuoj baigsiu skaityti ir prisijungsiu.