Rabinas su kunigu užeina į restoraną pavalgyti. Jie užsisako žuvies. Padavėjas atneša lėkštėje dvi žuvis - didelę ir mažą. Kurį laiką abu dvasininkai dvejodami žiūri į lėkštę. Rabinas ryžtasi pradėti pirmas ir įsideda didesnę žuvį. Kunigas gailiai žiūri į didelę žuvį rabino lėkštėje ir sako:
- Aš tai būčiau pasiėmęs mažesnę žuvį...
- Tai imk, ko lauki? - ramiai atsako rabinas.

Į troleibusą įsiropščia visiškai girtas, susitaršęs, pamėlęs bomželis. Šiaip ne taip sugeba atsisėsti ir pradeda skaityti laikraštį. Po kiek laiko pasisuka į šalia sėdintį (o ten kunigas) ir klausia:
- Klausyk, klebonėlis, tu čia protingas žmogus, tai paaiškink man - kas yra artritas?
Klebonas, norėdamas paskatinti žmogelį ateiti į doros kelią, sako:
- Artritas, sūnau mano, yra tokia baisi liga, kuri prasideda nuo besaikio alkoholio vartojimo, rūkymo, palaido gyvenimo būdo, svetimų moterų mylėjimo...
Bomželis net atsilošia, išplečia akis ir sušunka iš nuostabos:
- Aina sau!!! Nu čia tai geras!!! Vajezusėliau!!!
Klebonas pagalvoja, kad kiek persistengė ir ramina kaimyną:
- Žinai, sūnau mano, dievas yra, jis viską sutvarkys. Beje, seniai sergi artritu?
Tas atsako:
- Aš artritu tai nesergu, bet va laikraščiai rašo, kad popiežių ši liga baisiai kamuoja.

Eina kunigas mišku, žiūri - šūdas:
- O, šūdas!
- O, bliamba, pasakiau šūdas!
- Velnias, pasakiau bliamba!
- Bl*t, pasakiau velnias!
- Nu ir na**ui, vis tiek nenorėjau kunigu būti!

Sugalvojo kunigas išvykti atostogų. Pasikvietė jis naujai iškeptą kunigą ir sutarė, kad šis praves mišias, išklausys išpažintis, duos atgailos ir t.t. Ant lapelio surašė, kiek už ką maldų sukalbėti...
Sėdi "naujokas" klausykloje, atėjo mergina ir sako:
- Kunige, nusidėjau: melavau, negera buvau... Oraliniu seksu užsiiminėjau...
Tas pasimetęs, nežino kiek atgailai duoti... Prasidaro klausyklos duris, o ten klapčiukas stovi, jo klausia:
- Klausyk, ką kunigas už oralinį duoda?
- Kokakolos ir du snikersus!

Trys vaikai šneka kieno tėtis geresnis. Pirmasis vaikas sako:
- Mano tėtis parašo kelias eilutes, pavadina tai eilėraščiu ir gauna 50 Lt.
Antrasis:
- Čia tai niekis. Va mano tėtis parašo 2 lapus, pavadina tai daina ir gauna 300 Lt.
Trečiasis:
- Čia irgi niekis. O vat mano tėtis pasėdi, kažką ten prirašo lape, pavadina tai pamokslu ir po to jam net 8 vyrai padeda surinkti pinigus.

Gydytojas apžiūrėjo pacientą ir pareiškė, kad jo sveikata gana puiki.
- Ir bendraujant su moterimis, pas jus irgi viskas gerai? - klausia gydytojas.
- Pora kartų per savaitę išeina...
- Du kart į savaitę?! Su jūsų sveikata ir jėgomis galima tris kartus per dieną.
- Žinoma norėtųsi daugiau, bet kaip kunigui ir tuo labiau mažame kaime, tai žinot gana sudėtinga.

Kalbasi du kunigai:
- Kaip manai, ar mes sulauksim, kada panaikins celibatą?
Kitas jam ir sako:
- Mes gal ir nesulauksim, bet gal mūsų vaikai sulauks!

Susiginčijo šventikas su ateistu, ar būna pasaulyje stebuklų.
- Štai pernai iš varpinės iškrito mūsų zakristijonas ir liko gyvas bei sveikas, argi tai ne stebuklas? - sako šventikas.
- Ne, tai tiesiog atsitiktinumas, - atsako ateistas.
- Bet prieš penkis mėnesius jis vėl skambino varpais, kvietė žmones mišioms ir iškrito iš varpinės. Tačiau net neįsibrėžė. Juk tai stebuklas!
- Ne, tai tiesiog sutapimas, - nepasiduoda ateistas.
Jiems bekalbant atbėga viena davatkėlė ir iš tolo žegnodamasi rėkia:
- Zakristijonas vėl iškrito iš varpinės!
- Ar nesusižeidė? - klausia kunigėlis.
- Sveikas gyvas! - atsako davatkėlė.
- Štai jums aiškiausias Viešpaties ženklas! - sako šventikas ateistui.
- Koks dar ženklas? Tai jau pripratimas, daugiau nieko, - nepasiduoda ateistas.

Kunigo dienoraštis

Labai jaudinausi prieš savo pirmąsias mišias, kad net negalėjau kalbėti. Prieš antrąsias mišias kreipiausi į vyskupą pagalbos ir klausiau, ką daryti, kad bent kiek atsipalaiduočiau. Jis man patarė štai ką:
- Įlašink keletą lašų degtinės į vandenį ir pamatysi, kaip per kitas savo mišias atsipalaiduosi.
Kaip patarė, taip ir padariau. Kitą sekmadienį jaučiausi taip atsipalaidavęs, kad galėjau perrėkti net didžiausią triukšmą. Tikrai buvau atsipalaidavęs.
Kai grįžau namo, radau vyskupo raštelį, kuriame buvo tokie pastebėjimai:

Brangus kunige,
1. Kitą kartą įlašinkite į vandenį kelis lašus degtinės, o ne kelis lašus vandens į degtinę.
2. Nėra reikalo dėti citrinos skiltelės ir druskos ant taurės kraštų.
3. Tas namukas šalia altoriaus yra klausykla, o ne WC.
4. Venkite ramstytis į Marijos skulptūrą ir ypač ją glamonėti bei bučiuoti.
5. Dievo įsakymų yra 10, o ne 12.
6. Yra 12 apaštalų ir nei vienas iš jų nebuvo nykštukas.
7. Neturėtumėte kreiptis į Jėzų Kristų ir apaštalus sakydamas "JK & kompanija".
8. Neturėtumėte kalbėdamas apie Judą naudoti tokių terminų kaip "tas velnio išpera".
9. Neturėtumėte vadinti šv. Tėvo krikštatėviu.
10. Judas nepasmaugė Jėzaus Kristaus ir Bin Ladenas nieko bendro su tuo neturi.
11. Šventas vanduo skirtas šventinti, o ne kaktai atvėsinti.
12. Mišios niekada neskaitomos sėdint ant altoriaus laiptų.
13. Kai klaupiatės nedėkite biblijos po keliais, kad minkščiau būtų.
14. Vartokite žodį "Amen" vietoj "Oh, men".
15. Ostijos dalinamos tikintiesiems po išpažinties, o ne naudojamos kaip aperitivas vynui.
16. Stenkitės rengtis rūbus po sutana ir venkite vėdintis, kai būna karšta.
17. Iniciatyva kviesti tikinčiuosius šokti visai priimtina, bet daryti traukinuką bažnyčioje...
18. Nuvalykite užrašą "Ostijos baras" nuo bažnyčios durų.
P.S. Tas, kuris sėdėjo altoriaus kampe ir į kurį kreipėtės "transvestitas su sijonu", buvau aš!
Tikiuosi, kad kitą sekmadienį ištaisysite savo klaidas.
Vyskupas

- Šventasis Tėve, sakykite, ar per pasninką galima su moterimi?..
- Galima, mano sūnau, galima, tik su nelabai riebia...