 |
- Mama, kad tu žinotum, kokius mes bjaurius keiksmažodžius mokykloje rašome.
- Aš tikiuosi, sūnau, tu nerašai?
Sūnus:
- Ne, aš diktuoju.
Mama išdidžiai pareiškia savo sūnui:
- Mūsų tėtis dirbs direktoriumi!
- O kas dirbs mūsų tėčiu?
Atėjo Petriuko mokytoja pas tėvus į namus pakalbėt. Ir skundžiasi tėvui:
- Jūsų sūnus į mano pastabas atsakė, kad mane "išp*s".
- Tuoj aš su juo išsiaiškinsiu, - atsako tėvas, preina prie lango ir rėkia:
- Petriuk, tu su mokytoja pykaisi?
- Nu, pykausi.
- Išp*st žadėjai?
- Nu, žadėjau.
- Tai kokio velnio tada lauke sėdi, varyk namo - ji jau atėjo!
Tėvas klausia iš mokyklos parėjusio Justino:
- Na, kaip jums patiko naujasis mokytojas?
- Nieko negaliu pasakyti, kol jo neišmuštravome.
- Domai, ar gali man paaiškinti skirtumą
tarp pakankamai ir užtektinai, - klausia
mokytojas.
- Žinoma, PAKANKAMAI - tai kai mama man duoda šokolado, o UŽTEKTINAI - kai pasiimu jo pats.
Eina Petriukas mokykloje, spjaudosi, keikiasi, muša kitus vaikus. Prieina prie jo direktorius ir sako:
- Petriuk! Rytoj ateini į mokyklą su mama, rašysi pasiaiškinimą dėl netikusio elgesio.
Petriukas sako:
- Mirė.
- Tai kas jai atsitiko?
- Traktorius suvažinėjo.
- Tada su tėčiu ateik...
- Irgi mirė.
- O kas jam buvo?
- Irgi traktorius suvažinėjo.
- Tai ką tu, Petriuk, toliau darysi?
- Po*ui, ir toliau su traktorium važinėsiu...
Sėdi Jonukas su Onute ant upės kranto. Vakaras. Abu susiglaudę. Onutė klausia:
- Jonuk, apie ką galvoji?
- Tai kad... Apie tą patį ką ir tu.
- Eik jau, eik, kiaule...
Naujasis rusas eina pro vaikų aikštelę, kur pamato žaidžiančius vaikus. Būdamas geros nuotaikos, nutaria pašnekinti:
- Na, ką, tipo, veikiat?
- Žaidžiam lėlėmis.
- Ir, tipo, kas laimi?
Mokytoja klausia mokinių:
- Ar žinote Kudirką, Basanavičių?
Petriukas neiškenčia ir sako:
- O jūs žinote Saulėną, Tomelį, Mindę?
- Ne.
- Tai ko čia gąsdinat su savo chebra?