Atėjo Petriuko mokytoja pas tėvus į namus pakalbėt. Ir skundžiasi tėvui:
- Jūsų sūnus į mano pastabas atsakė, kad mane "išp*s".
- Tuoj aš su juo išsiaiškinsiu, - atsako tėvas, preina prie lango ir rėkia:
- Petriuk, tu su mokytoja pykaisi?
- Nu, pykausi.
- Išp*st žadėjai?
- Nu, žadėjau.
- Tai kokio velnio tada lauke sėdi, varyk namo - ji jau atėjo!

Tėvas klausia iš mokyklos parėjusio Justino:
- Na, kaip jums patiko naujasis mokytojas?
- Nieko negaliu pasakyti, kol jo neišmuštravome.

- Domai, ar gali man paaiškinti skirtumą
tarp pakankamai ir užtektinai, - klausia
mokytojas.
- Žinoma, PAKANKAMAI - tai kai mama man duoda šokolado, o UŽTEKTINAI - kai pasiimu jo pats.

Eina Petriukas mokykloje, spjaudosi, keikiasi, muša kitus vaikus. Prieina prie jo direktorius ir sako:
- Petriuk! Rytoj ateini į mokyklą su mama, rašysi pasiaiškinimą dėl netikusio elgesio.
Petriukas sako:
- Mirė.
- Tai kas jai atsitiko?
- Traktorius suvažinėjo.
- Tada su tėčiu ateik...
- Irgi mirė.
- O kas jam buvo?
- Irgi traktorius suvažinėjo.
- Tai ką tu, Petriuk, toliau darysi?
- Po*ui, ir toliau su traktorium važinėsiu...

Sėdi Jonukas su Onute ant upės kranto. Vakaras. Abu susiglaudę. Onutė klausia:
- Jonuk, apie ką galvoji?
- Tai kad... Apie tą patį ką ir tu.
- Eik jau, eik, kiaule...

Naujasis rusas eina pro vaikų aikštelę, kur pamato žaidžiančius vaikus. Būdamas geros nuotaikos, nutaria pašnekinti:
- Na, ką, tipo, veikiat?
- Žaidžiam lėlėmis.
- Ir, tipo, kas laimi?

Mokytoja klausia mokinių:
- Ar žinote Kudirką, Basanavičių?
Petriukas neiškenčia ir sako:
- O jūs žinote Saulėną, Tomelį, Mindę?
- Ne.
- Tai ko čia gąsdinat su savo chebra?

Mokytoja uždavė vaikams klausimą:
- Na, vaikai, sakykit, koks yra mažiausias pasaulyje gyvūnas?
Vienas vaikas pakėlė ranką ir sako:
- Skruzdėlė.
Kitas vaikas pakėlė ranką ir sako:
- Boružėlė.
Petriukas pakėlė ranką ir sako:
- Kucikai.
Mokytoja tik pakraipė galvą ir paklausė Petriuko:
- Petriuk, o kur jie gyvena?
- Žmonėms po nagais.
Mokytoja nustebo, o po to paklausė:
- Vaikai, gal žinot koks yra mažesnis gyvūnas už kucikus?
Visi vaikai susimąstė. Petriukas kelia ranką ir sako:
- Bucikai.
Mokytoja susimąstė ir paklausė:
- Petriuk, o kur jie gyvena?
Petriukas sako:
- Kucikams po nagais.

Nuvažiavo dėdė su sūnėnu ir dukterėčia prie ežero pailsėti. Vaikai žaidžia, dėdė laikraštuką skaito. Po kiek laiko pribėga berniukas prie dėdės ir sako:
– Dėde Petrai, Marytė suvalgė musmirę!
– Jonuk, netrukdyk. Tu ką nematai – aš skaitau! – pasakė dėdė neatsitraukdamas nuo laikraščio.
Po kiek laiko vėl pribėga berniukas:
– Dėde, Marytė įkrito į ežerą! Ją galbėti reikia!
– O kam? Po musmirės ji vis tiek jokių šansų išgyventi neturi...

Onutė pasakoja draugei:
- Mama kačiukus sudegino.
Birutė:
- Ne per žiauriai čia? Kiek laiko jiem?
Onutė:
- Pora savaičių.
Birutė:
- O kodėl sudegino? Ko taip žiauriai? Galėjot kam nors atiduot ar blogiausiu atveju kur nors nuvežt ir palikt, gal būtų kas suradę ir pasiėmę...
Onutė:
- Nežinau, sakė, kad peržydėjo, ryt iš kaimo naujų parveš.