 |
Gavo vilkas ir zuikis šaukimus į karo prievolės centrą. Nuėjo drauge. Pirmas į komisijos kabinetą užėjo vilkas. Ten kariškis išsitraukia automatą ir klausia vilko:
- Ar žinai, kas čia?
- Ne...
- Hmm, o tanką esi matęs?
- Ne...
Kariškis susinervina, išsitraukia iš seifo plytą ir vėl klausia:
- Tai gal bent žinai, kas čia?
- Taip! Tai plyta!
- Puiku, nukreipsim į statybinį būrį.
Vilkas išeina iš kabineto labai patenkintas ir sako zuikiui:
- Daryk viską kaip ir aš, kartu tarnausim statybiniame būryje.
Zuikis užeina į kabinetą ir jau nuo slenkščio rėkia:
- Nieko nežinau, nieko nesu matęs!
Karininkas suglumo:
- Na, bet bent jau kažką vistiek žinai?
- Žinau, kad jūsų seife guli plyta!
Kariškis galutinai suglumęs:
- Mhm... į kontržvalgybą!
Tėvas klausia sūnaus:
- Sako, sūnau, tu susitikinėji su Maryte iš 4-o aukšto?
- Jo. O ką, negalima?
- Nu kodėl, galima. Aš tavo metų būdamas irgi su ja susitikinėjau.
Beldimas į duris:
- Kas ten?
- Tavo mirtis!
- Eik šiknon!
- Gerai, taip ir užrašysim: tiesiosios žarnos vėžys!
Bankas. Kreditų skyrius.
- Man reikalingas kreditas.
- Kokiems tikslams?
- Noriu atidaryti gėjų klubą.
- Kas jį lankys?
- Pi*erai visokie... Jonas, Petras ateis, tie, kurie lifte mygtukus degtukais degina, krepšinio teisėjai ateis...
- Atsiprašome, bet mes nesuteiksime jums paskolos.
- O, ir jūs ateikite.
Namų šeimininkė padėjėjai:
- Nina, kiek kartų jums jau sakiau! Valydama langus ir stodama ant aksomu aptrauktų fotelių pasidėkite laikraštį!
- Nereikia, ponia, aš ir taip pasiekiu.
Susitinka du senberniai. Vienas klausia:
- Kaip miegojai?
- Kaip obuolys...
- Kaip suprast?
- Na, kotuku į viršų.