 |
Jonukui suėjo 18 metų, išėjo jis į mišką grybauti, pasiklydo, užėjo raganos trobelę, kur piktoji ragana jį pasičiupo ir jau ruošėsi kepti. Tačiau, apžiūrėjusi Jonuką, ragana pagalvojo, kad visai nieko jis vaikinas ir pabudo joje seniai netenkinti kūniški geiduliai. Ir sako jam ragana:
- Jonuk, turi pasirinkimą. Gali pasimylėti su manimi, tada gausi pusę karalystės, arba gali atsisakyti, ir negausi nieko, ir dar ko gero aš tave iškepsiu.
Jonukas pažiūrėjo į raganą - lyg ir baisi, bet gal geriau, nei mirti. Be to, visai nieko būtų karalystės nekilnojamojo turto gauti, sukando dantis ir pamylėjo raganą įvairiais būdais - ir prie krosnies, ir už namo, ir net prie šulinio. Raganos akys tik švyti, šypsosi sau patenkinta senoji žaba. Jonukas užsisagstė kelnes ir sermėgą ir klausia:
- Tai kaip dėl tos karalystės?
Ragana jam:
- Jonuk, o kiek tau metų?
- Aštuoniolika, - sako Jonukas.
- Toks didelis ir dar tiki pasakomis...
Tėvas klausia sūnaus:
- Ką šiandien veikėte mokykloje?
- Per fizikos pamoką gaminome bombą.
- O ką rytoj veiksite mokykloje?
- Kokioje mokykloje, tėveli?!
- Brangioji, apsisprendžiau - metu gerti.
- Kaip? Kodėl? O kas mane tada vadins gražuole?
- Bičiuli, kas tau atsitiko?!
- Tai va, užpuolė, sumušė, dar pinigus atėmė...
- O tu nors jų veidus įsiminei?
- Ką ten įsimint? Aš ką, savo žmonos nepažįstu?
- Ar tavo vyras dar valkiojasi po restoranus, žaidžia kortomis ir linksminasi su prostitutėmis?
- Ne, aš su juo rimtai pakalbėjau - dabar jis negeria, nerūko ir į restoranus nevaikšto. Guli sau ramiai reanimacijoje.
Civilinės metrikacijos biuro darbuotojas:
- Vedybos į vyro gyvenimą įneša muzikos...
Nuotakos tėvas sumurma:
- Taip. Tada išmoksti groti antruoju smuiku.