 |
Kalbasi du draugai:
- Girdėjau, vakar smarkiai sumušei savo žmoną. Kietą ranką turi...
- Baik jau, prieš moterį ranka nekyla. Paėmiau lazdą.
Mama klausia sūnaus:
- Kodėl tu šlapias?
- Mes su Petriuku žaidėme šunis.
- Tai kaip sušlapai?
- Aš buvau medžiu...
Savaitė prieš Kalėdas. Petriukas parašo laišką Kalėdų seneliui ir įmeta į pašto dėžutę. Laišką radę Pašto darbuotojai nežino, kur gi čia toliau siųsti laišką ir nutaria atplėšti ir perskaityti. Skaito:
"Mielas Kalėdų Seneli, per šias Kalėdas labai norėčiau gauti pliušinį meškiuką, konstruktorių ir vandeninius dažus."
Pašto darbuotojai susigraudina – gi nėra jokio Kalėdų Senelio ir jokių dovanų Petriukas negaus. Nutaria susimesti pinigėlių, nupirkti ir nusiųsti dovanų. Taip atsitiko, kad meškiukui ir konstruktoriui pinigų užteko, o dažams – ne. Ką padarysi, vis tiek išsiunčia Petriukui, kad ir nepilną siuntinį. Dieną po Kalėdų Petriukas vėl rašo laišką Kalėdų Seneliui, kurį pašto darbuotojai vėl atplėšia ir skaito:
"Mielas Kalėdų Seneli, ačiū tau už nuostabų meškiuką ir konstruktorių! Gaila, kad vandeninių dažų negavau. Turbūt pašto darbuotojai pavogė."
Eina Petriukas gatve, žiūri nuliovas mersas stovi. Niaukti langai. Prieina, pabarškina į langą. Bzzzz... nusileidžia, o ten mafijozas, skusta galva. Petriukas sako:
- Sveiki, aš – Petriukas. Po 15 minučių aš pro čia eisiu su panele, gal galite su manimi pasisveikinti?
- Nu, Petriuk, nėra problemų, galiu...
Nu po 15 minučių Petriukas eina pro tą pačią vietą, privažiuoja tas pats mersas. Bzzz... langas nusileidžia. Išlenda tas pats mafijozas ir sako:
- Zdarov, Petriuk, kur eini?
- Dusk, gaidy, kada skolą?
Kūdikių namuose guli du neseniai gimę kūdikiai. Vienas iš jų sako:
– Žinai, aš esu berniukas.
Kitas klausia:
– O iš kur žinai?
– Kai išeis seselė, aš tau parodysiu, – atsako pirmasis.
Seselei išėjus, jis nusikloja anklodę ir rodo:
– Matai, mano kojinaitės yra žydros...
Vyras sako žmonai:
- Klausyk, kam tu visas tas kulinarines laidas žiūri? Tu juk visai gaminti nemoki!
Žmona šypsodamasi atsako:
- Na, tu juk "pornuškę" taip pat žiūri!
Vienas antropologas kelerius metus gyveno laukinėje Afrikos gentyje, tyrė jos papročius ir gyvenimo būdą. Ir taip jau atsitiko, kad genties vado žmona pagimdė beveik baltaodį vaiką. Genties vadas išsikvietė antropologą ir jam tarė:
- Mano žmona pagimdė baltą vaiką. Aš žinau, kad esi jo tėvas. Todėl šiandien aš tave užmušiu.
- Palauk, - pertraukė antropologas, - tu juk turi bandą ožkų, ar ne?
- Taip, ir ką?
- Bet, nors visos ožkos yra baltos, viena iš jų yra juoda? Galima pagalvoti, kad tu jos tėvas!
- Gerai, - paniuro genties vadas. - Gyvenk. Tačiau niekam nepasakok apie ožkas.
Pabėga žmogelis iš kalėjimo, kuriame praleido 15 metų. Įsilaužia į namą ieškodamas pinigų ir ginklų, bet aptinka jauną porelę lovoje. Jis liepia vyrui lipti iš lovos ir pririša prie kėdės. Rišdamas prie lovos merginą jis ant jos užlipa, bučiuoja kaklą, o paskui atsistoja ir nueina į vonią. Kol jis būna vonioj, vyras pašnibždomis sako žmonai:
- Klausyk, jis yra pabėgęs kalinys - pažiūrėk į jo rūbus! Jis turbūt daug laiko praleido kalėjime ir daug metų nematė moters. Aš mačiau, kaip jis bučiuoja tavo kaklą. Jei jis norės sekso, nesipriešink ir nesiskųsk, daryk ką tik jis lieps. Patenkink jį, kad ir koks jis tau būtų šlykštus. Jis turbūt yra labai pavojingas. Jei jis supyks, nužudys mus. Būk tvirta, brangioji. Myliu tave.
Į tai žmona atsako:
- Jis nebučiavo man kaklo. Jis man kuždėjo į ausį. Jis pasakė, kad yra gėjus ir mano, jog tu esi simpatiškas ir dar paklausė ar mes turime vazelino. Aš jam pasakiau, kad vonioje turime. Būk tvirtas, brangusis. Aš irgi tave myliu.