 |
- Jūs vieniša?
- Taip, prieš šešerius metus mane paliko vyras.
- O iš kur šie mažyčiai vaikeliai?
- Vyras retsykiais užsuka manęs atsiprašyti.
Kaimas. Saulė leidžiasi taip lėtai. Ant prieklėčio sėdi trys diedukai.
- Įdomu, įdomu, kuo gi bus mūsų anūkėliai?
Vienas sako:
- Maniškis toli eis, toli eis. Žinok, tik grįžta iš mokyklos, už švirkšto ir sau į veną. Į daktarus taiko, miestan važiuos.
Kitas sako:
- Mano ne, maniškį prie žemės traukia. Tik žemė įšyla, jisai sodina ir sodina... Tai kanapes, tai aguonas. Bus agronomas.
Trečias sako:
- Maniškis tai ant vairuotojo traukia, ant vairuotojo.
- Kaip tai? Baik, Petrai, meluot. Juk taviškis, sakė, mašinų nemėgsta.
- Taip tik sako, o iš tikrųjų, parbėga iš mokyklos ir į garažą, skudurą į benziną, prie veido ir… Važiuojam...
Klasės auklėtoja skundžiasi tėvams:
- Žinote, jūsų sūnus visai nesimoko geografijos.
- Nieko baisaus. Su mūsų pajamomis daug neprivažinėsi...
Jei naršant internete, vietoj norimo puslapio matai užrašą “server busy”, reiškia jame dabar lankosi Chuckas Norrisas.
- Tėti, šiandien mokykloje mažasis tėvų susirinkimas.
- Ka reiškia mažasis?
- Na, tu, aš ir direktorius.
Kaimas. Sėdi senis pakritęs priešais pečių. Ateina babulka. Rauktas sijonas, po apačia nieko (kam kaime triusikai?), pasilenkia prie pečiaus. Žiūri diedas: matosi bobutės nuogas kopūstas. Diedas ir sako:
- Motin, slėpk savo kapines...
Babulka nepasimetus atkerta diedui:
- Žinai, po mano kapines dar pasivaikščiot galima, o tavo lavonas jau niekada
neprisikels...