Apsiženijo vieną sykį pora. Pragyvenus kartu mėnesį ir įsikūrus naujuose namuose, žmona pasistatė prie lovos komodą ir pasakė vyrui, kad niekada nežiūrėtų į apatinį stalčių. Taip jie laimingai pragyveno 8-erius metus ir vyras neiškentęs užsimanė pažiūrėti, ką gi žmona slepia tam stalčiuj. Atidaro, o gi ten du tušti alaus buteliai ir 500 litų padėta. Grįžta žmona namo, o vyras ir sako:
- Klausyk, Adele, kodėl ten pas tave ten stalčiuj dvi tuščios bonkos guli ir 500 litų?
- Ach tu bjaurybe, kaip tu drįsai, sakiau niekada nežiūrėt...
- Na dabar jau teks pasakyti, kas čia per paslaptys pas tave, - tarė vyras.
- Na supranti, kai aš tau buvau neištikima, tai vis išgerdavau po butelį alaus ir tuščią bonką padėdavau į stalčių...
- Na, Adele, tai dar visai neblogai, tik porą syk per 8 metus, o tai prie ko čia tie 500 lt?
- Na, kai bonkos pradėjo netilpti, tai pridaviau...

Jau gerokai po vidurnakčio truputį įkalęs vyras grįžinėja namo.
- Kur... Kur tu po velnių bastaisi?! - šaukia žmona.
- Aš jau tris valandas lovoje skaitau, laukiu, kol tu grįši!
- O aš jau tris valandas stoviu lauke... Laukiu, kada tu pagaliau šviesą užgesinsi!

- Kaltinamasis, gal galite pasiaiškinti, kodėl apiplėšėte poną X ir poną Z?
- Teisėjau, prisiekiu, aš jų neapiplėšiau. Jie patys to paprašė.
- Gal galite smulkiau?
- Na kaip, pone teisėjau... O buvo taip: einu aš vienas sau ramiai, miškeliu, diena graži, šilta, švilpauju. Ateina tie du, žiūri, žiūri į mane ir po to sako: "Nusiimk laikrodį ir batus". Na, tai aš ir nusiėmiau: nuo vieno laikrodį, nuo kito - batus...

Vakare pasiuntė moteriškė savo vyrą cigarečių nupirkti. Tas nuėjo į parduotuvę - uždaryta. Ką dabar daryt? Žiūri kažkoks kabakėlis dar dirba. Užėjo jis į tą kabakėlį, nusipirko cigarečių. Nusipirkęs apsidairo, žiūri - sėdi graži panelė. Kokia figūra! O kojos! Kokie plaukai!
Vyrelis užsisakė alaus, prisėdo prie merginos... Po to užsakė konjako.... Po to vėl alaus ir konjako...
Staiga prabunda. Trečia valanda nakties! O kur jis?! Ogi pas tą merginą lovoje!
Vyrelis ir sako:
- Klausyk, gal pudros turi?
Mergina:
- Turiu.
- Duok pudros!
Vyrelis greit pudra išsitrynė rankas ir nubėgo namo. Žmona atidaro duris ir klausia:
- Tai kur tu, bjaurybe, buvai?
- Supranti, nuėjau į parduotuvę - nedirba. Tada nuėjau į tokį kabaką, o ten tokia graži mergina sėdi. Tai aš alaus, konjako, alaus, konjako... Atsibundu trečią valandą nakties pas ją lovoj!
Žmona jam ir sako:
- Na, na... O tu man rankas parodyk?... Ką tu man, bjaurybe, aiškini?! Vėl visą naktį kėgliais žaidei!..

Mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis, nes darbo vis tiek nerasi.

- Mama, šviestuvas dega!
- Ne dega, o šviečia!
- Mama, jau užuolaidos šviečia!

- Jaunuoli, pažiūrėkite kokios gražios gėlės! Padovanokite jas savo merginai!..
- Neturiu aš merginos...
- Kaip tai neturite?
- Paprastai. Žmona neleidžia...

Važiuoja tėtis ir sūnus autobusu. Sūnus laipioja ant sėdynės. Tėvas neapsikentęs garsiai bara:
- Baik laipioti ant sėdynių. Taip negalima.
Rėkdamas per visą autobusą vaikas jam atsako:
- O kiek tau kartų mama sakė nesysioti į kriauklę, o tu vis tiek sysioji!