Susitinka danguje du kaimynai - Jonas ir Petras. Jonas ir klausia:
- Na kaimynėli, tai kaip gi tu numirei?
- Ai, sušalau... O kaip tu?
- Aš tai iš laimės: grįžau iš komandiruotės, žiūriu žmona viena. Apieškojau spintoj, po lova, niekur meilužio neradau, tai taip ir numiriau iš laimės.
- Reikėjo šaldytuve pažiūrėti, tai dabar dar abu gyvi būtume...

Eina Petriukas pas draugą ir staiga susitinka jį gatvėje. Petriukas sako:
- Labas, kur eini?
- Pas tave...
- Kaip gaila. Manęs nėra namuose. Aš išėjau pas tave...

Pelenė:
- Na, batelis man tiko, kada vestuvės?
Princas:
- Tai buvo pusfinalis. Dabar matuosim liemenėlę...

- Kaip jums patinka paveikslai ant mano kambario sienų? - klausia šeimininkas svečio.
- Ar norite, kad atsakyčiau kaip svečias, ar kaip specialistas?

- Gydytojau, turiu problemų dėl alkoholio!
- Kas nutiko?
- Pinigai baigėsi.

Mano uošvienė tikras lobis! O lobį reikia užkasti...

– Veidrodėli, veidrodėli, kas pasaulyje gražiausia?
– Pasitrauk! Nematau!

Šnekasi du kompiuteristai:
- Vakar kompas išlėkė.
- Tai, ką kietasis diskas sugedo?
- Ne, žmona išmetė pro langą.

- Kur Jonukas buvo per bombardavimą?
- Visur.

Prancūzija. Keliu važiuoja mašina. Už vairo sėdi pagyvenęs firmos direktorius, o šalia jaunutė sekretorė. Staiga kažkas atsitinka ir mašina sustoja. Direktorius galvoja: „Kaip solidus žmogus aš turėčiau išsikviesti techninę pagalbą, kaip vyras — aš turiu pats pabandyti surasti gedimą.“ Jis išlipa iš automobilio ir palenda po juo.
Jaunutė sekretorė mąsto: „Kaip blondinė aš turiu pasilikti automobilyje, bet kaip sekretorė turiu būti su šefu.“ Ji taip pat išlipa iš automobilio ir palenda po juo.
Čia pasirodo pro šalį einantis policininkas, kuris savo ruoštu svarsto: „Kaip tikras prancūzas aš turėčiau apsimesti, kad nieko nevyksta, bet kaip policininkas aš tiesiog privalau pranešti, kad automobilį jau seniai kažkas nuvarė“.