Pavydus vyras savo žmonai:
- O už milijoną dolerių tu permiegotum su Bruce Willis?
- Permiegočiau, jei tik sugebėčiau tiek surinkti...

Naujasis rusas kalbasi su draugu:
– Turiu 900-inį „mersą“.
– Bet gi tu pirkai 600-inį?
– Taip, bet apsiverčiau.

- Petriuk, - sako mokytoja, - paaiškink, kaip tau sekėsi spręsti uždavinį.
Petriukas skubiai atsistoja, išsiblaškęs dairosi, varto sąsiuvinį... Pagaliau ima skaityti:
- Nulis, nulis, nulis, kryžiukas, kryžiukas...
- Ei, - kumšteli jį suolo draugas, - čia ne tas lapas! Čia mes "kryžiukus-nuliukus" žaidėme.

Skrenda čiukčia lėktuvu. Šalia jo sėdi moteris, o už jos - moters vyras. Jis prašo, kad čiukčia persėstų į jo vietą, bet jis nė už ką nesutinka.
Šalia jo stovinti palydovė kažką pakuždėjo čiukčiai į ausį ir tas greitai persėdo į vyriškio vietą.
Lėktuvui nusileidus, vyras klausia palydovės:
- Ką jūs jam pasakėte?
- Kad ta eilė į Vladivostoką neskris.

Vyrukas bėga paskui merginą:
- Panele, panele!
Ta sustoja.
- Jūs mane atsimenate? - klausia vyrukas.
- Ne.
- Na, kaip gi??? Mes juk su jumis pažįstami. Vakar abu buvom pas bendrą pažįstamą vakarėlyje. Išikalbėjom, paskui pasišalinom. Po to tarp mūsų įvyko... tai...
- Jaunuoli! - piktai pasakė mergina. - Tai dar ne priežastis pažinčiai.

Eina kiškis per mišką ir pamato vilką fotografuojantį mišką. Prieina kiškis prie vilko ir klausia:
- Vilke, kaip šitas daiktas vadinasi?
- Fotoaparatas.
Kiškis bėgo pirkt fotoaparato ir įkrito į duobę ir pamiršo kaip šitas daiktas vadinasi. Pribėgo vėl prie vilko ir klausia:
- Vilke, kaip šitas daiktas vadinasi?
- Fotoaparatas, jei trečią kartą paklausi - suvalgysiu.
Kiškis bėgo pirkt fotoaparato ir vėl į duobę įkrito. Kiškis nebeėjo pas vilką, nes bijojo, kad tas jį suvalgys. Nuėjo tiesiai į parduotuvę ir sako:
- Duokit man daiktą, kuris daro Čik Čik.
Vilkas ateina prie kiškio ir kiškis jam sako:
- Vilke! Čik Čik Boom!

- Nesuprantu, kodėl tu prisikabinai prie šios vargšės moters? Ko tu iš jos nori?
- O ko dar galima norėti iš moters?!
- Bet juk ji ir taip tyli...

- Iš kur gavai naują dviratį? - klausia draugas Petriuko.
- Nepatikėsi, kai papasakosiu. Nuvažiavom vakar su Onute prie ežero dviračiais. Nusirengėme nuogi, įsibridome į vandenį. Ji apkabino mane ir sako: "Imk dabar, Petriuk, ką tiktai nori". Na, aš ilgai nelaukiau, čiupau jos dviratį ir namo...

Kartą buvo suorganizuotos prezidentų bėgimo lenktynės. Kadangi visų normalių šalių prezidentai dirba, dalyvavo tik JAV ir SSRS prezidentai. Amerikiečių prezidentas buvo pačiame jėgų žydėjime, o Sovietų Sąjungos - jau visai nusenęs. Savaime suprantama, lenktynes laimėjo JAV prezidentas.
Kitą dieną amerikiečių spauda rašo: "Vyko prezidentų lenktynės. Amerikos prezidentas, žinoma, atbėgo pirmas, o Sovietų Sąjungos - paskutinis." SSRS spauda rašo: "Vyko prezidentų lenktynės. Mūsų prezidentas, nors ir garbaus amžiaus, atbėgo antras, o štai amerikiečių - priešpaskutinis..."

Operacija. Tragiškas ligonio balsas:
- Daktare, aš, atrodo, nemiegu.
- Negali būti!
Daktaras toliau ruošiasi operaijai.
- Garbės žodis, nemiegu.
- Na baik tu!
Daktaras pjauna.
- Aaaa! Skauda.
- Žiūrėk tu man, tikrai nemiega.
- O ką aš jums sakiau.
- Na, tai tylėk ir kvėpuok savo chloroformą. Duokite jam dar.
- Kaifas! Dar galima?
- Galima.
- O dar?
- Galima. Skelkit jam kirvuku per galvą.
- Geras!!! O dar kirvuku?
- Užteks, per daug priprasi.
- Na, kaip ten, daktare? Žaizda nepavojinga?
- Klausyk, tu man trukdai.
- Galiu ir išeit.
- Gerai jau, gulėk. Nieko čia pavojingo. Kulka kiaurai perėjo, nieko rimto nekliudė. Kas per kretinas į tave šovė?
- O kodėl kretinas?
- Argi taip šaudoma! Reikėjo truputį aukščiau ir kairiau. O kaip viskas įvyko?
- Ai, viskas labai paprasta, daktare. Guliu su meiluže, ramiai taip, nieko neliečiu, tik ją, o čia šast! Bast! Vyras grįžta.
- A! Vyras šaudė.
- Neee... Lekiu pro balkoną, nieko neliečiu, tiktai šast! Bast! Ant milijonieriaus mylimiausio šuns.
- Tai milijonierius šaudė.
- Šaudyt šaudė, bet taip ir nepataikė. Bėgu sau nuogas gatve, nieko neliečiu, girdžiu bast! Kažkas vejasi. Pasirodo, žmogžudys, seksualinis maniakas.
- O šitam ko šaudyt?
- Ne, jis mane tik švelniai dusino. Baikeriai girti tuo metu važiavo pro šalį, tris kvartalus nuo jų bėgom.
- Baikeriai, sakai...
- Ką ten, vaikai dar... Na, maniaką tai jau papjovė, kas buvo, tai buvo.
- Na, tai kas gi šaudė?!
- O jūs klausykit. Užbėgu į komercinę parduotuvę, bandau kokias kelnes susirast, o čia šast! Iššoka sargas.
- Šaudydamas?
- Ne, atsišaudydamas. Paskui mane į parduotuvę plėšikai įgriuvo.
- Tai jie šaudė?
- Ko jie ten šaudys - suguldė ant pilvų ir lituokliu, lituokliu... Gerai, kad sargas prieš mirtį spėjo juos įtikint, kad aš čia pašalinis. Paleido. Išeinu, o priešais graži mergina ir viešbučio beišeinanti. O aš taigi nuogas. Ji tik kapt iš rankinuko pistoletą ir tik pokšt!
- Pataikė?
- Ir dar ne kartą... Tik pistoletas jos dujinis buvo.
- Velniai griebtų, o tai skylė iš kur?
- Pareinu ryte namo pas žmoną. Nuogas, sumuštas ir dar nuo dujų apsvaigęs. Nieko nesiruošiu liet, ir staiga šast! Iššoka uošvė su dvivamzdžiu.
- Pataikė?
- Taip...
- Na, pagaliau!
- Žmonai į užpakalį... Šratais.
- Na, klausyk, tavo vietoj aš pats nusišaučiau...
- Tai kaip jūs manot, kodėl aš čia?