Vieną naktį vyrukas palydi savo draugę iki jos namų. Besikeičiant labanaktuko bučiniais, staiga vaikinas susijaudina. Atsiremia ranka į namo sieną ir sako jai:
- Brangioji, ar negalėtum man pačiulpti?
Ji pasipiktinusi:
- Ar tu išprotėjai? Mus gali pamatyti mano tėvai!
- Na nesilaužyk! Kas gi mus pamatys tokiu vėlyvu metu?
- Ne, prašau, ar gali įsivaizduoti, kas bus, jei mus užtiks?
- O, prašau mažyte, aš tave labai myliu!
- Ne, dar kartą ne, aš tave taip pat myliu, bet aš negaliu to padaryti!
- Žinoma tu gali... Prašau...
Taip tęsėsi dar kurią akimirką. Staiga laiptinėje užsidegė šviesa. Pasirodė merginos jaunesnioji sesutė su pižama ir besitrindama užsimiegojusias akutes:
- Tėtis sakė, nesilaužyk ir pačiulpk. Jei ne, mama gali nusileisti ir tai padaryti, arba aš. Jei jau taip reikia, sako tėtis, jis pakvies prostitutę iš šešto aukšto. Bet po velnių, tegul tas idiotas nuima savo ranką nuo domofono!
Vyras sako žmonai:
- Tu nupirkai man dviem dydžiais didesnius marškinius!
- Žinau. Aš nenorėjau, kad pardavėja žinotų, už kokio nupiepėlio ištekėjau.
Moteris stovi prieš veidrodį ir skundžiasi vyrui:
- Atrodau baisiai. Bent tu man kokį komplimentą pasakyk!
- Tavo regėjimas puikus!
Žmogelis užeina į kažkokį pusiau legalų naktinį klubą. Žodžiu, tokį, kur kazino ir panašios pramogos. Mato, prie vieno stalo sėdi pora vyrukų ir žaidžia pokerį su šunimi. O šuo taip visai guviai kortas mėto, tarpais muša ir pan. Žmogelis prieina prie to stalo ir klausia:
- O, tai matyt labai protingas šuo?
- Ne, - tarė vienas iš žaidėjų, - kai jis gauna gerą kortą, ima vizginti uodega.
Vėlus vakaras. Skambutis į duris. Žmona atidaro, už durų – vyras programuotojas. Girtas kaip maišas, striukė suplėšyta ir ištepliota, po akim mėlynė. Vos laikosi įsikibęs į staktą ir sako:
- Nu, ir kaip tau mano naujas skinas?
Brangi Beata, ačiū Jums labai už receptą. Tiesa, avokadą aš pakeičiau apvirta bulve, o krevetes - pakepintais lašiniais. Bet kokiu atveju, Jūsų salotų su avokadu ir krevetėmis receptas mūsų šeimai be galo patiko!
Atėjo kunigas pas žydą ir sako:
- Jeigu tu išmoksi žegnotis, duosiu tau bulvių maišą.
Žydelis mokėsi savaitę, dvi. Ateina pas kunigėlį ir sako:
- Na, išmokau žegnotis.
Kunigas:
- Žegnokis.
- Vardan tėvo ir šventosios dvasios. Amen.
- O kur sūnų palikai? - klausia kunigas.
Žydelis pasikrapštė galvą ir sako:
- Ai, laukia už durų bulvių parnešti...