Mokytoja skundžiasi Petriuko mamai:
- Petriukas išvadino mane karve!
- Kiek kartų aš jam sakiau, kad jis nevertintų žmonių pagal išvaizdą! - pasipiktina Petriuko mama.

- Brangioji, tekėk už manęs!
- Visuomet tu taip: vakare – tekėk, o ryte išsiblaivysi ir persigalvosi.
- Ne.
- Nepersigalvosi?
- Neišsiblaivysiu.

Gydytojo psichiatro kabinete:
- Na, kaip, ar padėjo jums nauji vaistai nuo užmaršumo?
- Žinoma, padėjo! O kas jūs toks, kad klausiat?

Gydytojas paliko studentą priiminėti ligonių. Grįžęs rado ataskaitą:
"Buvo atėjęs vienas, kuris viduriavo, jam daviau laisvinamųjų. Iš pradžių bėgo koridorium, paskui numojo ranka ir nuėjo. Tikriausiai padėjo. Antras buvo atėjęs su ramentais. Jam taip pat daviau laisvinamųjų, metė ramentus ir pradėjo bėgti - aiškiai padėjo! Trečias atėjo kosėdamas, jam taip pat daviau laisvinamųjų, dabar tupi kampe ir bijo nusikosėt."

- Tavo žmona, matyt, labai supyko, kad bare gėrėme iki trečios ryto?
- Ne... Nelabai... Tuos dantis vis tiek reikėjo rauti...

Suvalkietis skambina pareikšti užuojautos į laikraštį. Operatorė:
– Sakykite tekstą.
Suvalkietis:
– Mirė Jadzė.
Operatorė:
– Galite sakyti daugiau. 5 žodžiai nemokami.
Suvalkietis:
– Mirė Jadzė, parduodu “Opel Ascona”.

Moterų vienuolynas. Menėje stovi būsimų naujokių būrys. Vyresnioji vienuolė sako:
- Štai čia - dubuo su šventintu vandeniu. Tos, kurios yra mačiusios vyrišką gėdą, tegu prasiplauna juo akis. Tos, kurios tą gėdą lietė, apsiplaukite rankas...
Balsas:
- O galima burną prasiskalauti, kol ten dar niekas šiknos nenusiplovė?

- Įsivaizduoji, pareinu namo po darbo ir pamatau savo žmoną lovoje su kažkokiu švedu.
- Na, ir ką tu jam pasakei?
- O ką aš galėjau jam pasakyti?! Aš juk nemoku švediškai...

Auksinės vestuvės. Svečiai ir sutuoktuvininkai sėdi už didelio šventinio stalo. Vyras kaskart švelniai ir mandagiai kreipiasi į žmoną: "Aukseli mano, prašau, paduok duonos... Gulbele mano, prašau, paduok man baltos mišrainės..."
Greta sėdintis draugas šnabžda vyrui:
- Ech, kaip aš jums pavydžiu! Jūs jau tiek daug metų kartu ir tu vis dar į savo žmoną kreipiesi švelniai ir jaudinančiai.
- Supranti... Hm... Aš tik pamiršau, koks jos vardas.

Priėmė diedukai jauną porą vienai nakčiai pernakvoti. Paguldė gretimam kambary, bet duris paliko praviras - cekava paklausyt, ką jaunimas veikia. Sugulė diedukas su bobute abudu ir klauso. Girdi šnabždesį:
- Vieną koją pakelk. Nu? Pakėlei? Dabar antrą pakelk. Nu? Tai dabar stumk, stumk... Nu? Ar lenda? Pasisuk šonu. Vo vo vo... Taip taip taip... Atsargiai, neskubėk, neskubėk... Va va... Gerai gerai...
Ryte prabunda diedukai - stalo nebėr.