 |
Veiksmo vieta - psichiatrijos ligoninė. Vaikšto komisija, apžiūrinėja. Prieina prie vieno paciento ir klausia:
- Kaip ir kodėl čia atsidūrei?
Tas atsako:
- Tai, kad niekas netiki, kad esu Napoleonas. Va ir uždarė.
Komisija vėl klausia:
- Napoleonas, sakai. O tai iš kur sužinojai, kad esi Napoleonas? Kas čia tau taip sakė?
Pacientas:
- Man asmeniškai Dievas pasakė.
Iš gretimos palatos pasigirsta piktas balsas:
- Aš niekam nieko nesakiau...
Pacientas, drebėdamas iš baimės, ateina pas stomatologą.
- Nesijaudinkite, - ramina jį gydytojas. - Nespėsite nė išsižioti, kaip aš jums ištrauksiu dantį.
- Tikrai? - dar labiau sunerimsta pacientas. - O pro kur jūs jį ištrauksite?
Psichiatras išrašo pacientą:
– Na, regisi, jus išgydėme nuo didybės manijos! Nejaugi nesidžiaugiat?
– O jūs pagalvokit, daktare... Visą laiką jautiesi kažkas esąs, o vieną rytą supranti, kad esi tik paprastas Petraitis...
Pas gydytoją:
- Na, ką, galiu jus pasveikinti, jumyse užsimezgusi nauja gyvybė.
- Gydytojau, bet gi aš vyras!
- Žinokit, askaridėms vienas ir tas pats.
Pacientas okulistui:
- Padėkite man, mano dešinioji akis trūkčioja.
- Nieko baisaus.
Pacientas:
- Dar ir kaip baisu! Kaskart, kai vaistinėje paprašau aspirino, man duoda prezervatyvų...
Du bepročiai automobiliu paspruko iš ligoninės. Privažiavę sankryžą, sustojo degant raudonai šviesai.
- Graži spalva, - sako vienas. Užsidega geltona.
- Šita irgi graži, - pareiškia kitas.
Užsidega žalia.
- Šita gražiausia, - nusprendžia abu.
Vėl užsidega raudona.
- Et, šitą jau matėme. Važiuokime toliau!
Psichiatrijos ligoninė. Lauke vaikšto du ligoniai, vienas sako:
– Lipam į medį.
– Gerai, – atsako kitas.
Tupi jie medyje, staiga vienas iškrito. Kitas klausia:
– Kaip čia nukritai?
– Prinokau.
Beprotnamyje vienas ligonis ėmė skųstis gydytojui:
- Aš naktį negaliu miegoti. Mano kambariokas užsideda puodą ant galvos, įkiša pirštus į elektos lizdą ir šaukia: Aš lempa! Aš lempa!
- Tai jūs nekreipkite į jį dėmesio.
- Tai, kad aš negaliu užmigti prie šviesos.
Moteris prašo gydytojo:
- Na, pasakykite, koks aš gyvūnas...
- Ponia, jūs gi žmogus!
- Na, koks aš žmogus? Ryte keliuosi susivėlusi kaip avis, į darbą lekiu alkana kaip sakalas, įsikimbu į troleibusą kaip beždžionė, važiuoju juo kaip zuikis ir stumdausi jame kaip meška... Kol atvažiuoju, riejuosi su visais kaip kalė, išlipu apipešiota kaip višta, dirbu visą dieną kaip jautis, paskui kaip skalikas lakstau po parduotuves, apsikraunu kaip kupranugaris ir velkuosi namo kaip nuvarytas kuinas. Namie ruošdama vakarienę urzgiu ant vaikų kaip tigras, o ant kaimynų šnypščiu kaip gyvatė. Grįžęs iš darbo vyras klausia: "Katyte, valgis paruoštas?" Visus pavalgydinu, paguldau vaikus miegoti, pati guluosi. Atėjęs į lovą vyras sako: "Pasitrauk, karve, išsidrėbei kaip kiaulė". Na, argi aš žmogus, gydytojau?