Atkeliavo trys vyrai į dangų. Vienas negalėjo gyventi be alkoholio, antrasis negalėjo gyventi kažko nesumušęs, o trečiasis negalėjo gyventi neparūkęs. Nuėjo visi pas Dievą. O dievas jiems sako:
- Jeigu tu (rodo į pirmą), sugebėsi savaitę negert pilnam kambary alaus, tai pateksi į rojų. Jeigu tu (rodo į antrą), sugebėsi išbūti nieko nemušęs savaitę pilnam kambary tavo priešų, irgi pateksi į rojų. Jeigu tu (rodo į trečią), sugebėsi išbūt nerūkęs žolės savaitę pilnam kambary žolės, taip pat pateksi į rojų.
Atėjo Dievas po savaitės pas pirmąjį vyrą. Žiūri - visi buteliai tušti, visas girtas guli. Dievas sako:
- Į pragarą jį.
Nueina pas antrąjį vyrą. Žiūri - visi žmonės sudaužyti, kruvini. Dievas jam sako:
- Ir jį į pragarą.
Nueina pas trečiąjį. O ten pilnas kambarys žolės, nė viena nesurūkyta. Dievas ir sako:
- Kaip tu sugebėjai išbūt nerūkęs?
- O degtukų, svolačiai, taip ir nepalikot...

Žaidžia mažas vaikas su mašinėle ant žolytės ir nulūžta mašinėlės ratai. Vaikas pradeda verkti. Tuo metu eina narkomanas pro šalį ir klausia vaiko:
- Berniuk, kodėl tu verki?
Vaikas atsako:
- Ratus pamečiau!!!
Narkomanas:
- Nesiparink mažiau, varom iki manęs ir ten užsimesim porą ratelių.
Vaikas:
- Negaliu, man mama liepė ant žolytės sėdėt.
Narkomanas:
- Vo... Kad man tokią mamą...

Į kavinę užsuka žmogelis su šuniu ir susilažina su lankytojais, kad jo augintinis dabar prakalbės. Statomos nemenkos sumos. Tačiau šuo tyli. Palydimas pašaipaus juoko žmogelis išeina iš kavinės.
- Kodėl tu nekalbėjai? - priekaištauja jis šuniui. - Įsivaizduoji, kokį šūsnį pinigų per tave pralošiau?
- Keistuoli, - atsako šuo. - Ar tu bent įsivaizduoji, kokią sumą pinigų mes rytoj susižersim?

Narkomanas laukia draugų. Kankina nenumaldomas noras "suvartoti" dozę. Bet bijo, kad atėjus draugams užmirš, ką norėjo jų paklausti. Dar kiek pasikankinęs, kad nepamirštų, klausimą užsirašo ant lapelio, kurį prisega prie durų. Tada ima dozę, kaifuoja. Skambutis į duris. Narkomanas prieina ir skaito iš lapelio:
- Kas ten klaustukas.
Kitapus durų pasigirsta atsakymas:
- Atidaryk kablelis tai mes kablelis tavo draugai taškas.

Eina du medžiotojai mišku ir pamato lokį. Vienas prisitaikė, tik pykšt - kliudė lokį, bet tik sužeidė. Supyko meška ir pradėjo vytis medžiotojus. Tie bėga bėga, o meška neatsilieka. Staiga vienas tik op į medį, o kitas toliau bėga. Tas bėgdamas atsisuka pažiūrėt ir mato, kad nei draugo, nei lokio nebėra. Galvoja pi*diec draugui, reik eit padėt. Prieina, žiūri - draugas įlipęs į medį, o meška jau lipa jo link. Pagalvojo, kad reikia draugą gelbėt, nes meška suės ir nebebus su kuo gert. Prisitaikė, pykšt į kairį meškos kiaušį. Meška tik suriaumojo ir lipa toliau. Prisitaikė, pykšt į dešinį meškos kiaušį. Meška atsisuko, suriaumojo, pažiūrėjo, bet perpykus toliau lipa. Draugelis, įlipęs į medį, rėkia:
- Bl*t, Petrai, šauk į galvą, iš akių matau, kad ne p*st lipa!

Kaimas, upės krantas. Saulutė leidžiasi. Ant upės kranto sėdi du apsirūkę draugeliai ir kaifuoja. Kažkur pasigirsta "Jeep Grand Cherokee" riaumojimas ir po kurio laiko privaižiuoja jis prie narkomanų. Iš džipo iššoka naujasis rusas:
- Vyrai, kur čia brasta, kur negilu, pravažiuoti galima? Yra?
Draugeliai choru:
- Va, tiesiog čia, kur stovi ir važiuok!
Naujasis rusas įšoko i savo džipą ir pirmyn. Tik bul bul ir paskendo džipas... Išplaukia jis vos ne vos į krantą, visas piktas ir šlapias, ir bėgte prie pūtikų.
- Jūs debilai, užmušiu, kokia jums čia brasta!!!
- Nu baik tu, nesvaik, tik prieš pusvalandį šitoje vietoje žąsims gylis iki juosmens buvo... Rimtai, sėdėjom gi, patys matėm...

Skambutis į buto duris: "Din-din". Viduje sėdi du flegmos. Pirmas, po pusvalandžio:
- Aš atidarysiu.
Kitas, po 45 minučių:
- Ne, palauk, nesikelk, aš atidarysiu.
Po penkiolikos minučių:
- Nu gerai, tu atidaryk...
Antrasis per pusantros valandos nušliaužia iki durų, penkiolika minučių rakina, per penkias atidaro. Už durų trečias flegma:
- Oba, nespėjau rankos nuo skambučio nuimt, jau atidarė...

Moteris guli lovoje su meilužiu. Staiga pasigirsta durų skambutis. Ji supranta, kad grįžo vyras ir nevilties akimirkoje sušunka:
- Dieve, padaryk taip, kad jis nieko nepastebėtų!
Prasiskiria debesys ir Dievas sako:
- Gerai, aš tai padarysiu, bet tu mirsi nuo vandens.
Ji atsako:
- Gerai!
Praeina vieneri metai, dveji... Moteris nesimaudo, prausiasi tik po dušu, stengiasi visomis galimybėmis vengti vandens. Praėjus trims metams ji netikėtai išlošia kelionę kruiziniu laivu po jūrą. Paabejojo, paabejojo ir
nusprendė vis dėlto plaukti. Plaukia ji prabangiame laineryje, staiga naktį
prasideda audra, visi didelėje panikoje, laivas skęsta. Ji vėl nevilties akimirkoje sušunka:
- Dieve, tu gi negali dėl manęs vienos paskandinti visą laivą!
Prasiskiria debesys ir Dievas atsako:
- Aš jus, paleistuves, į šitą laivą tris metus rinkau!

Petriukas pamokos metu tyliai pagadina orą. Visi vaikai raukydamiesi susigriebia už nosių ir smerkiančiais žvilgsniais varsto smirdalių. Neiškentusi smarvės mokytoja klausia:
- Paskutinį kartą klausiu, kieno čia darbas?
Nusikaltėlis nedrąsiai pakelia ranką:
- Aš...
Vos gaudydama orą mokytoja šaukia:
- Nešdinkis lauk iš klasės, parše!
Petriukas išeidamas atsisuka į klasės draugus, parodo liežuvį ir sako:
- Pasirodo, kad sąžiningu būti kartais apsimoka!

Eina rusas ir lietuvis per dykumą. Žiūri – džino lempa. Pabarškina į ją, išlenda pats džinas ir sako:
– Išpildysiu jums po norą.
Žinoma, rusas nori daug daug pinigų, o lietuvis – daug daug lašinių.
Eina rusas pilnom kišenėm pinigų, o lietuvis kemša ir kemša tuos lašinius ir siūlo rusui:
– Padarom turgų.
Rusas sutiko. Papjaustė lietuvis plonom riekelėm lašinius ir laukia pirkėjų. Prieina rusas ir klausia:
– Kiek kainuoja viena riekelė?
– 6000 eurų, – atsako lietuvis.
– Taip brangiai? – rusas nori derėtis.
Lietuvis:
– Pavaikščiok po turgų, gal pigiau rasi.