Teisėjas klausia kaltinamojo:
- Sakykite, kokį daiktą metėte į nukentėjusįjį?
- Pomidorus.
- Tai kodėl jam sutrenkta galva?
- Negi aš kaltas, kad tie pomidorai buvo stiklainyje?

Apkūni blondinė sako kitai:
- Girdėjai apie konservus tiem, kurie nori suliesėti?
- Ne, o kokie ten konservai?
- Įsivaizduok, atidarai skardinę, o ten - nieko!

Automobiliu važiuoja brunetė ir blondinė. Automobilį vairuoja brunetė. Staiga automobilis sustoja. Brunetė:
- Ech, benzinas pasibaigė...
Blondinė:
- Kaip tu gerai nusimanai apie mašinas. Aš ir toliau būčiau važiavus...

Sėdi du žydai tualete, gretimose kabinose, daro didelį reikalą ir vienas klausia kito:
- Klausyk, Chaimai, kaip tu manai, tai, kuo mes čia dabar užsiimam yra protinis ar fizinis darbas?
Chaimas atsako:
- Jei būtų fizinis, aš jau būčiau ką nors nusamdęs.

Indėnas sumanė pasikeisti pavardę. Aiškina savo padėtį:
- Man nepatinka mano pavardė. Ji per ilga.
- Tai kokia ta jūsų pavardė?
- Pašautas laukinis kalnų erelis, akmeniu krintantis iš dangaus.
- Taip, iš tiesų pavardė sudėtinga. Ir kokią naują pavardė pasirinkote?
- Bum!

Žmona guodžiasi vyrui:
- Brangusis, aš niekaip negaliu užmigti...
- Tai normalu. Blogis niekada nemiega.

Viena šeima niekaip negalėjo susilaukti vaikų, todėl nutarė pasinaudoti vyro, teikiančio apvaisinimo paslaugas, pagalba. Tą dieną, kai turėjo ateiti apvaisintojas, ponas Fosteris tarė savo žmonai:
- Aš išeinu. Tuojau turėtų ateiti tas vyras.
Po pusvalandžio visai atsitiktinai į duris paskambino fotografas, darantis vaikų nuotraukas. Jis, eidamas pro šalį, nutarė ir čia pasiūlyti savo paslaugas:
- Labas rytas, ponia! Jūs manęs nepažįstate, bet aš čia atėjau...
- O, tik nereikia aiškintis, aš jūsų jau seniai laukiu, - tarė ponia Foster, įleisdama svečią.
- Tikrai? - nustebo fotografas. - Labai puiku! Mano darbo sritis - vaikai.
- Tai ir yra, ko aš ir mano vyras tikėjomės. Prašom sėstis, tai kur mes pradėsim? - paklausė sumišusi ponia Foster.
- Viską palikite man. Paprastai aš darau du kartus vonioje, vieną ant sofos ir, ko gero, porą kartų lovoje. Kartais svetainės grindys tam irgi puikiai tinka, čia galima gerai išsiplėsti.
- Vonia ir svetainės grindys?! Nenuostabu, kad mums su Hariu nepasisekė.
- Matot, ponia, niekas iš mūsų negali garantuoti geros kokybės kiekvieną kartą. Bet jei mes pabandysime keletą skirtingų pozų, ir iš šešių ar septynių kampų, neabejoju, kad rezultatais jūs būsite patenkinta.
- Aš tikiuosi, kad mes greitai visa tai atliksime? - sušnibždėjo ponia Foster.
- Mano darbas, ponia, reikalauja laiko. Žinoma, galėčiau spustelt ir viską atlikti per 5 minutes, bet jūs nusiviltumėte.
- Argi to nežinau! - sušuko ponia Foster.
Fotografas atsidarė lagaminėlį ir išsitraukė aplanką su vaikų nuotraukom.
- Šita daryta ant autobuso stogo Londono centre.
- O Dieve! – sušuko Foster, šluostydamasi prakaitą.
- O va šie dvyniai kažkaip atsitiktinai pavyko, nes su jų motina buvo sunku dirbti. Ji nuolat klykė ir rėkė, sunkiai galėjau susikoncentruoti.
- Ak štai kaip. – tarė Foster.
- Taigi ponia, jei jūs pasiruošusi, išsitrauksiu trikojį ir galėsim pradėti.
- Trikojį? – išsigando Foster.
- O taip, aš naudoju trikojį pasidėti savo Canon'ui. Jis per didelis nulaikyti, kai pradedu savo darbą... Ponia, ponia! O Dieve, ji nualpo!

Žaidė kartą vyrukas su žmona golfą. Laukas nebuvo didelis, aplink daug prabangių namų, kur naujieji rusai gyvena. Ir vat skėlė kartą žmona kamuoliuką taip, kad jis įlėkė į vieno namo teritoriją ir išdaužė langą. Porelė "peršikus" eina atsiprašinėti. Pabeldžia į duris, jas atidaro vyresnis žmogelis. Pora sako:
- Oi atsiprašom, išdaužėm langą, netyčia, gal susitarsim - nuostolius atlyginsim.
Seniokas:
- Oi, jūs žinot, jūs ne tik langą išdaužėt, bet ir sudaužėt senovinę vazą. O ta vaza buvo stebuklinga, joje gyvenau aš, džinas. Užtai, kad mane išlaisvinote, galiu išpildyti 2 norus, po 1 kiekvienam, bet ir aš tuomet norėčiau ko nors paprašyt. Sakykit ko norit. Vyras:
- Noriu po 1 milijoną baksų kiekviename pasaulio banke.
Džinas:
- Jau padaryta.
Žmona:
- Noriu kiekvienoje šalyje turėti po vilą.
Džinas:
- Jau turi. O dabar mano noras. Visgi 3 tūkstančius metų ten pralindėjau, tad labai norėčiau permiegoti su tavo žmona, - sako vyrui.
Vyras, vos sulaikydamas šypsnį ir galvodamas apie milijonus, palinksi galva. Žodžiu, džinas nusiveda tą moteriškę į viršų ir patvarko kaip reikiant. Guli abudu, rūko. Džinas ir klausia:
- Klausyk, o kiek tavo vyrui metų?
- Trisdešimt.
- Keista, suaugęs vyras, o džinais vis dar tiki...