Karininkas klausia kareivio, kodėl jis ėjo į kariuomenę.
- Visų pirma, aš noriu ginti savo tėvynę.
- Teisingai!
- Antra, aš tapsiu stipresnis.
- Teisingai!
- Trečia, niekas neklausė mano sutikimo!
Išvažiavo Marytė su nepažįstamais vyrais į mišką šašlykų kepti. Ir tik gerokai sutemus ji suprato, kodėl jai nereikėjo "mestis ant maisto".
Mirė žmogelis. Jo siela turėjo pasirinkti, kur keliauti – į rojų arba į pragarą. Prie dangaus jo laukė Petras. Jis ir sako:
– Tai ką renkiesi?
– Nežinau.
Įkiša galva į rojų ir mato, kaip sėdi sielos ir nieko neveikia, o tik knygas skaito ir vaikšto. Žmogelis ir sako:
– Nuobodu.
Įkiša galva į pragarą, o ten – linksmybės, gėrimai, merginos... Aišku, žmogelis ir pasirinko pragarą. Nukeliauja į pragarą ir mato, kaip velniai puodą ruošiasi kaisti.
– Renkis.
– Kam tas puodas? – klausia žmogelis.
– Virsim.
– Ką???
– Tave.
– O kur dingo visos linksmybės ir merginos?
– Tai tebuvo reklama!
Sėdi Juozas nusiminęs, galva braška... Staiga atsiveria durys ir ant slenksčio išdygsta žmona.
- Ką gero nupirkai? - apsilaižo vyras.
- Štai! - išima iš krepšio kočėlą.
- Na ir žmona... Namie nė lašo, o ji baldus perka!
Kalbasi du vyrai:
- Klausyk, tavo žmona į darbą vaikšto?
- Hm. Vaikšto...
- Teisingai, ir aš saviškei neduodu pinigų talonėliams...
Atbėga mergaitė verkdama į virtuvę, nešina vėžliuku:
- Mamyte, jis numirė.
- Nenusimink, dukrele... Mes jį gražiai palaidosim, sukviesim visas tavo drauges, nupirksim didelį tortą, ledų...
Tuo tarpu vėžliukas iškiša galvą.
- Žiūrėk, dukrele, jis gyvas!
- Mama, gal galime jį užmušti?
Eina kartą drakonas per mišką. Linksmas švilpauja. Sutinka mešką:
– Tu kas?
– Meška.
Drakonas išsitraukia užrašų knygutę ir sako:
– Taip, užsirašom – meš-ka. Ateisi pas mane ryt ryte, aš tave suvalgysiu pusryčiams!
Meška apsiverkia, o drakonas sau pasišvilpaudamas nuėjo toliau. Sutiko lapę:
– Kas tu?
– Lapė.
– Užsirašau – la-pė. Ateisi pas mane ryt dieną – tave suvalgysiu pietums!
Lapė į ašaras, drakonas eina toliau. Sutinka zuikį:
– Kas tu?
– Zuikis!
– Užsirašau – zui-kis. Ryt ateik vakare, būsi mano vakarienė!
– O galima neateiti?
– Galima. Išbraukiam...
Pareina kunigas namo iš bažnyčios ir po keletos minučių atvažiuoja draugas jo aplankyt. Tas užeina ir klausia kunigo:
- Ei, Petrai, kodėl toks nervuotas? Juk gražus sekmadienio rytas!
- Nu kaip nebūsi nervuotas?!
- Tai kas jau nutiko?
- Įsivaizduoji, į beveik pasibaigiančias pamaldas ateina blondinė, išsitraukia cigaretę ir pradeda rūkyt. Įsivaizduoji?! Bažnyčioj rūkyt?! Man vos alus iš rankų neiškrito!