Viršininkas darbuotojams:
- Vat jūs verkiat, kad atlyginimas mažas, krizė... O jūsų atlyginimas šiais metais net 40 procentų didesnis!
Kažkas iš darbuotojų:
- Atsiprašau, o čia 40 procentų didesnis negu kuriais metais?
- Negu ateinančiais...
Tėvas klausia Petriuko:
- Kaip sekasi mokykloje, kokie pasiekimai?
- Puikiai. Kontraktas su penkta klase pratęstas dar metams.
Kemzūra šaukia ant Jasikevičiaus ir Kalniečio:
- Baikit jūs vieną kartą kamuolius Valančiūnui mėtyti!
Šie teisinasi:
- Tai kad jis geras „centras“, treneri...
- Geras tai geras, bet kad jis ant suoliuko sėdi!
Skundžiasi vienas draugas kitam:
- Žinai, žmona tik apie skudurus ir tekalba. Ištisas dienas tik apie skudurus ir skudurus. Vis aiškina, kad aš skuduras, nieko neuždirbu, ir taip toliau...
Bėga Mauglis per džiungles, žiūri - drambliukas į duobę įkritęs. Traukė, traukė - neištraukė, bet duobę užkasė. Kad kiti drambliukai neįkristų.
Dialogas restorane:
- Padavėjau, jūs man atnešėt seną viščiuką.
- O kaip jūs nustatėte?
- Pagal dantis.
- Atsiprašau, bet jis neturi dantų.
- Užtat aš turiu.
Restorano savininkas išdidžiai sako lankytojui:
- Mūsų restorano išskirtinumas ir pasididžiavimas - tai vėžliai.
Svečias:
- Žinau. Ką tik vienas jų mane aptarnavo.
Odesoj Deribasovo gatvėj atidarė bordelį. Žydelis nuėjo apsilankyt ir pasakoja įspūdžius:
- Nu, įėjau iš gatvės, o ten 2 durys, ant vienų "blondinės", ant kitų "brunetės".
Nu aš kur blondinės. ten vėl 2 durys: "aukštesnės" ir "žemesnės".
Nu aš kur aukštesnės. Ten vėl 2 durys: "storesnės" ir "plonesnės".
Nu aš kur storesnės. Ten vėl 2 durys: "mokamos" ir "nemokamos".
Nu aš kur nemokamos. Žiūriu, vėl gatvėj stoviu...
Pareina Petriukas namo. Mama klausia:
- Ar rodei tėvui pažymių knygelę?
- Taip, rodžiau, - atsako Petriukas.
- Ir ką sakė?
- Sakyti su keiksmažodžiais?
- Aišku, kad be!
- Tada - nieko.