- Girdėjau, vedei? Kas čia tau šovė į galvą?
- Ai, nesinorėjo ištisai per bobas eiti.
- Na, o dabar kaip?
- O dabar norisi...

- Daktare, man depresija.
- Geriausias vaistas nuo depresijos - visa galva pasinerti į darbą.
- Bet aš maišau betoną!

Užeina vyriškis į vaistinę ir palinkęs ties vaistininke kažką šnabžda.
Vaistininkė:
- Kokių dar bl*t saugumo priemonių? Čia vaistinė, o ne gynybos ministerija!

Naktį lovoje:
- Sara, mano akcijos kyla!
- Nieko nebus, birža - uždaryta.
- Bet mano akcijos pakilę kaip niekada!
- Aš juk sakiau: Birža - uždaryta.
Po pauzės:
- Fima, birža atsidarė!
- Pavėlavai, Sara. Mano akcijos - bevertės...

Apklausa. Kokiu automombiliu važiuojate į darbą ir kokiu į užsienį?
Vokietis atsako:
– Į darbą BMW, na, o į užsienį, manau, su mersu.
Prancūzas:
– Reno į darbą, Pežo į užsienį.
Rusas:
– Į darbą su tramvajum, o į užsienį visai nevažiuoju.
– O jei labai labai reikia?
– O man nereikia labai labai.
– Na, o jei žutbūt reikia?
– Tada, jei jau žūtbūt reikia, mes važiuojam su tankais.

- Daktare, ką jūs pasakysite apie mano ligą?
- Savaitę reiks pakentėti.
- O tada?
- Laidotuvės.

Operacija. Tragiškas ligonio balsas:
- Daktare, aš, atrodo, nemiegu.
- Negali būti!
Daktaras toliau ruošiasi operaijai.
- Garbės žodis, nemiegu.
- Na baik tu!
Daktaras pjauna.
- Aaaa! Skauda.
- Žiūrėk tu man, tikrai nemiega.
- O ką aš jums sakiau.
- Na, tai tylėk ir kvėpuok savo chloroformą. Duokite jam dar.
- Kaifas! Dar galima?
- Galima.
- O dar?
- Galima. Skelkit jam kirvuku per galvą.
- Geras!!! O dar kirvuku?
- Užteks, per daug priprasi.
- Na, kaip ten, daktare? Žaizda nepavojinga?
- Klausyk, tu man trukdai.
- Galiu ir išeit.
- Gerai jau, gulėk. Nieko čia pavojingo. Kulka kiaurai perėjo, nieko rimto nekliudė. Kas per kretinas į tave šovė?
- O kodėl kretinas?
- Argi taip šaudoma! Reikėjo truputį aukščiau ir kairiau. O kaip viskas įvyko?
- Ai, viskas labai paprasta, daktare. Guliu su meiluže, ramiai taip, nieko neliečiu, tik ją, o čia šast! Bast! Vyras grįžta.
- A! Vyras šaudė.
- Neee... Lekiu pro balkoną, nieko neliečiu, tiktai šast! Bast! Ant milijonieriaus mylimiausio šuns.
- Tai milijonierius šaudė.
- Šaudyt šaudė, bet taip ir nepataikė. Bėgu sau nuogas gatve, nieko neliečiu, girdžiu bast! Kažkas vejasi. Pasirodo, žmogžudys, seksualinis maniakas.
- O šitam ko šaudyt?
- Ne, jis mane tik švelniai dusino. Baikeriai girti tuo metu važiavo pro šalį, tris kvartalus nuo jų bėgom.
- Baikeriai, sakai...
- Ką ten, vaikai dar... Na, maniaką tai jau papjovė, kas buvo, tai buvo.
- Na, tai kas gi šaudė?!
- O jūs klausykit. Užbėgu į komercinę parduotuvę, bandau kokias kelnes susirast, o čia šast! Iššoka sargas.
- Šaudydamas?
- Ne, atsišaudydamas. Paskui mane į parduotuvę plėšikai įgriuvo.
- Tai jie šaudė?
- Ko jie ten šaudys - suguldė ant pilvų ir lituokliu, lituokliu... Gerai, kad sargas prieš mirtį spėjo juos įtikint, kad aš čia pašalinis. Paleido. Išeinu, o priešais graži mergina ir viešbučio beišeinanti. O aš taigi nuogas. Ji tik kapt iš rankinuko pistoletą ir tik pokšt!
- Pataikė?
- Ir dar ne kartą... Tik pistoletas jos dujinis buvo.
- Velniai griebtų, o tai skylė iš kur?
- Pareinu ryte namo pas žmoną. Nuogas, sumuštas ir dar nuo dujų apsvaigęs. Nieko nesiruošiu liet, ir staiga šast! Iššoka uošvė su dvivamzdžiu.
- Pataikė?
- Taip...
- Na, pagaliau!
- Žmonai į užpakalį... Šratais.
- Na, klausyk, tavo vietoj aš pats nusišaučiau...
- Tai kaip jūs manot, kodėl aš čia?