Dvyliktą valandą nakties skambutis į duris. Pribėga moteriškė ir klausia:
- Kas ten?
- Čia aš, santechnikas.
- O ko taip vėlai?
- Aš su nakvyne.

Petriukas sako tėčiui:
- Tėti, direktorius skambino, nori, kad atvažiuotum.
- Tai ką vėl prisidirbai, asile tu?
- Čia tavo direktorius skambino...

- Brangioji, mes vakar susipykome dėl smulkmenų, aš buvau neteisus! Tu - mano mylimiausia moteris.
- Aha! Aš taip ir žinojau, kad nesu tau vienintelė!

- Ką žmona Kalėdų proga padovanojo?
- Nieko.
- Mhm... Irgi neblogas daiktas...
- Aha, o svarbiausia - vietos neužima.

Pardavėjas, sekretorė ir jų šefas eidami pietauti rado senovinę aliejaus lempą. Jie ją patrynė ir lauk išlindo dvasia.
- Ačiū, kad mane išleidot... Dabar aš išpildysiu po vieną jūsų norą, - tarė dvasia.
- Mano pirma! Mano pirma! - nekantravo sekretorė. - Noriu į Bahamus: plaukioti jachta, apsipirkinėti ir neturėti jokių bėdų...
Pūūūf!... Ir ji dingo...
- Dabar mano! Dabar mano! - suskubo pardavėjas. - Noriu į Havajus: ilsėtis paplūdimy su asmeniu masažuotoju ir gerti begalę Pina Coladų...
Pūūūf!.. Dingo ir jis...
- Ok, dabar tavo eilė! - sako dvasia susimąsčiusiam šefui.
Šefas:
- Aš tik noriu, kad tie abudu būtų ofise po pietų...
Moralas: Visada leisk šefui kalbėti pirmam!