Šiandien nugirdau kaip mano sekretorė kalbėdama telefonu pasakojo, jog ją kažkas persekioja. Man atrodo, jog jai vaidenasi. Aš kiekvieną vakarą ją seku ir niekada nemačiau, jog ją kažkas persekiotų.

Pasakoja firmos direktorius:
- Sugedo mano kompiuteris. Neįsijungia ir viskas. Išsikviečiau mūsų adminą. Tas atėjo, sudėjo rankas, lyg melstųsi, pakėlė akis į viršų ir ėmė kažką burbuliuoti. Paskui dešimt kartų apsuko mano kėdę, dar kažką nesuprantamai suburbuliavo, spyrė į mano kompiuterį, vėl pakėlė akis į dangų, paburbuliavo ir nuėjo. Kompiuteris dabar veikia...
Pasakoja tinklo administratorius:
- Paskambina tas idiotas. Sako, kad kompas neveikia. Ateinu ir matau, kad maitinimo laidas dešimt kartų aplink jo kėdės koją apsivyniojęs. O tas durnius ant savo kėdės ir toliau sukiojasi. Nusukau tą laidą, kompą giliau po stalu paspyriau, kad vėl neužkabintų, įjungiau - veikia.

Ant suoliuko sėdi vidutinio amžiaus moteris. Prieina ir šalia atsisėda vyriškis. Kiek pasėdi ir klausia:
- Atsiprašau, ar jūs kartais ne pedagogė?
- Taip, o iš kur jūs žinote?
- Tai kad jūsų veido išraiška labai kvaila.
Moteris net pažaliuoja:
- Tai čia jūsų paties veido išraiška kvaila!
Vyriškis atsidūsta:
- Taip. Aš irgi pedagogas.

Šeimos galva kandidatei į aukles:
- Taigi, jūs norite įsidarbinti vaikų aukle? Kokią kvalifikaciją galite įrodyti?
- Aš anksčiau pati buvau vaikas.

Viršininkas pavaldiniui:
- Ką jūs čia veikiate?
- Vykdau jūsų paliepimą.
- Bet aš nieko neliepiau.
- O aš nieko ir nedarau.

Valstybės tarnautojas rado savo kabinete stebuklingą lempą. Patrina ją ir staiga išlindęs džinas taria:
- Sugalvok tris norus.
- Norėčiau šalto alaus - tuoj pat, - net nesusimastęs ištaria tarnautojas.
Alus staiga atsiranda. Kuo greičiau valstybės tarnautojas sako kitą norą:
- Norėčiau atsidurti negyvenamoje saloje su gražiausia pasaulio moterimi.
Noras išsipildo.
- Va tai bent! - džiaugiasi vyrukas ir užduoda paskutinį norą. - Norėčiau niekada daugiau nebedirbti.
Ir... sugrįžta į savo kabinetą.

Vyrukas ikūrė įmonę. Pirma diena kontoroje. Ant slenksčio pasirodo žmogus. "Klientas!" - pagalvojo vyrukas, čiupo telefono ragelį ir puolė kalbėti:
- Ne, šiandien negaliu... Ne, niekaip... Nepaprastai daug užsakymų... Gal kitą savaitę... Aš jus užrašysiu į eilę.
Padeda rageli ir sako svečiui:
- Atleiskite, tiek klientų... Kuo galiu būti naudingas?
- Aš iš "Teo". Liniją reikia prijungti?

Vyras prie parduotuvės staugia ant direktoriaus:
- Jūs apgavikai! Melagiai!
Tas nesupratęs:
- Dėl Dievo meilės, paaiškinkit kas atsitiko.
Vyras:
- Nusipirkau skalbimo miltelių, o ant pakuotės parašyta "100 gramų nemokamai". Grįžtu namo, atplešiu pakelį... O ten tik milteliai!

- Šefe, rytoj bus nagrinėjama mano skyrybų byla. Norėčiau laisvos dienos.
- Apie tai negali būti nė kalbos. Malonumams aš laisvadienių neduodu.

Pas gamyklos direktorių į kabinetą labai supykusi įbėga vyriausio inžinieriaus žmona:
- Kiek jūs pakęsit mano vyro išsidirbinėjimus? Visi žino, kad jis paleistuvis ir alkoholikas. Negana to, vakar jis parėjo apsimovęs moteriškomis kelnaitėmis.
Ir trenkia moteriškas kelnaites direktoriui ant stalo. Direktorius sako:
- Žinai, aš vėliau su tavo vyru pakalbėsiu ir imsiuosi priemonių. O dabar tu eik, nes pas mane delegacija svečių ir aš labai užsiėmęs.
Taip pasakęs jis įsideda kelnaites į kelnių kišenę. Kitą dieną direktoriaus žmona lygina jam kelnes, randa kelnaites ir rėkia:
- Klausyk, kada tu baigsi savo debiliškus juokelius? Aš dvi dienas ieškau savo kelnaičių, o jos pas tave kišenėje!