Mergina ir vaikinas vaikšto parke. Su jais prasilenkia solidžiai atrodantis verslininkas. Vaikinas su juo pasisveikina, o draugė jo klausia:
- Tu jį pažįsti?
- Taip. Mes kartu dirbame.
- Kokios jo pareigos?
- Nieko svarbaus. Jis - mano asistentas. Pasirašinėja ant laiškų, kuriuos aš į paštą nešu.

Atvaro bičas "zapuką" į kiečiausią rajono autoservisą. Privaro prie meistro ir sako:
- Vadinasi taip: noriu uždėt lietus diskus nuo merso.
- 10 litų.
Bičas apsidžiaugia:
- O, tada dar odinį saloną įrengt.
- 10 litų.
Kiek nepatikliai bičiukas vėl sako:
- Mhm, tada dar V16 variklį nuo Audi įmest.
- 10 litų.
Bičas susinervina:
- Man atrodo Jūs nesąmonės kalbat...
- Tai, kad tu pats pirmas pradėjai...

Gyveno kartą tolimame tolimame iškyšulyje žmogelis, kuris buvo švyturio prižiūrėtojas. Tame švyturyje jis ir gyveno. Vakarais uždegdavo šviesą bokšto viršuje, rytais užgesindavo. Ir štai vieną naktį siaučia baisi audra, žaibuoja, bangos milžiniškos... O tarp tų bangų - mažytis laivelis, o laivelyje - paštininkas. Keikiasi, burnoja baisiausiai. Tarpais vis persižegnoja, kad nenuskęstų. Priplaukia vargais negalais iki to švyturio, išlipa visas permirkęs, sušalęs, leisgyvis. Rankose - laiškas žmogeliui iš švyturio. Po ilgo beldimosi tas pagaliau atidaro duris. Paštininkas jau nebetverdamas rėkia:
- Ožy tu nelaimingas, gyvena čia visokie pasaulio krašte, vos galo negavau tą laišką nešdamas...
Na ir taip kokias 5 minutes. Žmogelis klausia:
- Viską pasakei?
- Viską.
- Tai va, jei dar aiškinsi, tai laikraštį užsiprenumeruosiu.

- Pilote Petrai! Čia valdymo bokštas. Negirdime jūsų! Jei girdite, pamojuokite sparnais.
- Valdymo bokšte, čia pilotas Petras. Jus girdžiu gerai, nusileidau prieš 2 val. Jei girdite mane, pamojuokite bokštu.

Prancūzijos avialinijų lėktuvas sudūžta Afrikos džiunglėse. Visi keleiviai žūsta, tik vienai labai žaviai stiuardesei pavyksta išlikti gyvai. Žinoma, iš jos uniformos liko tik pavadinimas, bet Afrikoje šilta. Panelė ima brautis per brūzgynus. Ją pamato už vešlaus krūmo pasislėpę du kanibalai - tėvas ir sūnus. Tėvas praranda žadą. Sūnus, ilgokai rijęs seiles, stukteli tėvui į pašonę:
- Ką, tėvai? Puolam ir suvalgom?
Tėvas papurto galvą, įsikiša už juostos peilį ir taria:
- Ne, mano sūnau. Valgysim tavo mamą.

Ant ežero kranto dailininkas tapo peizažą. Prie jo prieina Petriukas su tėčiu ir kurį laiką stebi, kaip menininkas dirba. Po valandėlės tėvas sako:
- Matai, sūneli, kiek terlionės, kai neturi fotoaparato.

Vidury nakties mažame miestelyje kilo gaisras. Ugniagesių ekipažas vyksta jo gesinti.
- Velniškai tamsu, nematau, kur važiuoti, - skundžiasi vairuotojas ugniagesys.
- Neskubėk, palaukime, kol geriau įsiliepsnos.

Skambutis telefonu:
– Čia masažo salonas?
– Taip.
– Ar būtų galima užsakyti pora mergiočių į pirtį?
– Taip galima. Blondinių ar brunečių?
– Ai jokio skirtumo. Tik dar tegu jos paima po dėžę alaus, kiekviena.
– Jokių problemų. Dar ko nors?
– Jooo, o turit bernų?
– Taip turim. Jums kokių – aktyvių ar pasyvių?
– Ai jokio skirtumo. Mes čia planuojam pasipirtint, pagert, pasidulkint ir kokiems nors pide*astams į snukį duot.

Šeimos galva kandidatei į aukles:
- Taigi, jūs norite įsidarbinti vaikų aukle? Kokią kvalifikaciją galite įrodyti?
- Aš anksčiau pati buvau vaikas.

Taksistas parveža naująjį rusą namo. Šis sumoka lygiai tiek, kiek rodo skaitiklis.
- Vakar aš jūsų sūnų vežiau, tai jis man šimtą dolerių davė, - stebisi nepatenkintas vairuotojas.
- Taigi jo tėvas - milijonierius, o aš - našlaitis.