Nuvažiuoja autobusas. Iš paskos bėga moteris ir šaukia:
– Palaukit! Sustokit! Aš į darbą vėluoju!
Keleiviai vienas per kitą susišnabžda ir perduoda vairuotojui, kad sustotų. Moteris įlipa:
– Aaaaaa... – atsikvepia. – Ačiū Dievui, suspėjau... O dabar, mielieji, rodome savo bilietukus.

- Dešimt centų skolinga būsiu! - su šia fraze, Maxima kasininkė Olga uždirbo savo pirmąjį milijoną.

Direktorius sako tarnautojui:
- Jūs būtumėte puikus nusikaltėlis.
- Kodėl gi, viršininke? - nustemba darbuotojas.
- Matote, kad ir kaip stengiuosi, niekaip negaliu rasti jokių jūsų veiklos pėdsakų.

Šiandien nugirdau kaip mano sekretorė kalbėdama telefonu pasakojo, jog ją kažkas persekioja. Man atrodo, jog jai vaidenasi. Aš kiekvieną vakarą ją seku ir niekada nemačiau, jog ją kažkas persekiotų.

Grabdirbių, duobkasių ir t.t. susirinkimas. Sprendžiama, kaip galima būtų pagerinti darbą. Pasisako įvairių kapinių ir dirbtuvių atstovai:
- Siūlau laidoti be karstų, tada mažiau medžiagų susinaudos!
- Taip, geras pasiūlymas, o dar siūlau laidoti ne gulomis, o stačiomis - tada taupysis vieta kapinėse ir duobkasiams darbo bus mažiau!
- O aš siūlyčiau juos užkasti tik iki pusės - tada darbo duobkasiams dar labiau sumažės, o be to, nereikės statyti paminklų!
- Tikrai! O jei mes juos dar rankomis sukabinsime, gausis puiki tvora aplink kapines!

Viršininkas naujam darbuotojui:
- Va, imk šluotą ir sutvarkyk štai čia viską.
- Atleiskit! Aš juk baigiau ISM, TVM ir TSPMI!
- Supratau. Tuomet pirmą kartą pats parodysiu, kaip tai daroma.

Prancūzija. Keliu važiuoja mašina. Už vairo sėdi pagyvenęs firmos direktorius, o šalia jaunutė sekretorė. Staiga kažkas atsitinka ir mašina sustoja. Direktorius galvoja: „Kaip solidus žmogus aš turėčiau išsikviesti techninę pagalbą, kaip vyras — aš turiu pats pabandyti surasti gedimą.“ Jis išlipa iš automobilio ir palenda po juo.
Jaunutė sekretorė mąsto: „Kaip blondinė aš turiu pasilikti automobilyje, bet kaip sekretorė turiu būti su šefu.“ Ji taip pat išlipa iš automobilio ir palenda po juo.
Čia pasirodo pro šalį einantis policininkas, kuris savo ruoštu svarsto: „Kaip tikras prancūzas aš turėčiau apsimesti, kad nieko nevyksta, bet kaip policininkas aš tiesiog privalau pranešti, kad automobilį jau seniai kažkas nuvarė“.

Stovi du muitininkai pasienyje. Žiūri – važiuoja vyrukas su dviračiu, ant bagažinės cigarečių “Marlboro” blokas.
- Ot niekšas, – sako vienas, – taip viešai veža kontrabandą.
- Nieko nepadarysi – bloką galima be muito vežti. Savo reikmėms.
Kitą dieną mato tą patį vyruką, vėl su “Marlboro” bloku ant dviračio bagažinės.
- Tuoj aš tam niekšui baudą išrašysiu.
- Nusiramink, jis turi teisę, savo reikmėms veža...
Situacija kartojasi kasdien maždaug du mėnesius. Galiausiai abu muitininkai prieina prie to vyruko ir sako:
- Žmogau, imk mūsų sunkvežimį, prisikrauk pilną cigarečių ir parsivežk, mes tavęs nestabdysim, tik nebenervink mūsų...
- Ko jūs čia prikibot? Nereikia man jūsų sunkvežimio, aš jau visus dviračius pervežiau...

- Alio, čia seimas? Klausykite, aš pas Jus noriu įsidarbinti.
- Jūs gal idiotas?
- O čia būtina sąlyga?..

Kalbasi dvi sekretorės:
- Tai sakai, viršininkas buvo geros nuotaikos, kai paprašei jo padidinti atlyginimą?
- Taip, jis vos nemirė iš juoko.