- Girdėjai? Petraitį atleido iš darbo...
- Už ką?
- Užklupo besimylintį su paciente.
- Gaila... Geras veterinaras buvo.

Atvažiavo rusai emigrantai į Norvegiją ir įsidarbino arklių fermoje. Norvegas davė jiems du kibirus baltų dažų ir sako:
- Nudažykit šitą tvorą kol manęs nebus.
Davęs darbo sėdo į mašiną ir išvažiavo į miestą savo reikalais.
Vienas rusas nuėjo prie pirmo pasitaikiusio arklio ir nudažė lūpas baltai. Išpylė dažus krūmuose ir guli sau prie tvoros, ilsisi.
Grįžta norvegas ir pamato, kad tie du guli, nedirba...
- Bl*t tai ko nedirbat? - klausia norvegas.
- Tai, kad bl*t arklys dažus išgerė, - sako rusai.
Norvegas susinervinęs greitai nubėgo į chatą ir atsinešė didelį šautuvą. Pribego, nusitaikė - tik pykšt į arklį, tas vietoj nugriuvo...
- Tai na**ui tu arklį už dažų kibirą nušovei?
- Už dažų kibirą... Tai, kad bl*t su tuo arkliu tik vieni nuostuoliai: pernai lietuviai dirbo, tai per tą laiką 10 maišų cemento suėdė!

Mokykloj inspektorius tikrina mokytojų darbą. Užeina patikrint ir anglų kalbos mokytojos darbą. Visos vietos klasėje užimtos, tik gale pas Petriuką vieta laisva. Ką darysi, pasodina pas jį inspektorių ir pradeda vesti pamoką. O mokytoja jaunutė, tik ką po universiteto, jaudinasi. Rašo lentoje sakinį, kreida perlūžta, nukrenta, mokytoja pasilenkus pakelia kreidą ir atsisukus į klasę klausia:
- Ką aš čia parašiau?
Visi tyli, tik vienas Petriukas ranką kelia.
- Na, Petriuk, sakyk kas čia parašyta.
- Su tokiu užpakaliu ne mokykloj dirbt!
Mokytoja ne tik kad parausta, jau net žaliuot pradėjo....
- Lauk iš klasės!!!!!!!!!
Petriukas eina nunarinęs galvą iš klasės, prie durų atsisuka į inspektorių ir sako:
- O tu durniau, nemoki tai ir nepasakinėk!!!!!

Savaitė prieš Kalėdas. Petriukas parašo laišką Kalėdų seneliui ir įmeta į pašto dėžutę. Laišką radę Pašto darbuotojai nežino, kur gi čia toliau siųsti laišką ir nutaria atplėšti ir perskaityti. Skaito:
"Mielas Kalėdų Seneli, per šias Kalėdas labai norėčiau gauti pliušinį meškiuką, konstruktorių ir vandeninius dažus."
Pašto darbuotojai susigraudina – gi nėra jokio Kalėdų Senelio ir jokių dovanų Petriukas negaus. Nutaria susimesti pinigėlių, nupirkti ir nusiųsti dovanų. Taip atsitiko, kad meškiukui ir konstruktoriui pinigų užteko, o dažams – ne. Ką padarysi, vis tiek išsiunčia Petriukui, kad ir nepilną siuntinį. Dieną po Kalėdų Petriukas vėl rašo laišką Kalėdų Seneliui, kurį pašto darbuotojai vėl atplėšia ir skaito:
"Mielas Kalėdų Seneli, ačiū tau už nuostabų meškiuką ir konstruktorių! Gaila, kad vandeninių dažų negavau. Turbūt pašto darbuotojai pavogė."

Taksistas parveža naująjį rusą namo. Šis sumoka lygiai tiek, kiek rodo skaitiklis.
- Vakar aš jūsų sūnų vežiau, tai jis man šimtą dolerių davė, - stebisi nepatenkintas vairuotojas.
- Taigi jo tėvas - milijonierius, o aš - našlaitis.

Viršininkas naujam darbuotojui:
- Va, imk šluotą ir sutvarkyk štai čia viską.
- Atleiskit! Aš juk baigiau ISM, TVM ir TSPMI!
- Supratau. Tuomet pirmą kartą pats parodysiu, kaip tai daroma.

Bosas sako savo darbuotojui:
- Lažinuosi, kad norėtum, jog aš būčiau negyvas, kad galėtum apspjauti mano kapą.
Darbuotojas sako:
- Oi ne, aš nemėgstu laukti eilėse.

Vyras ryte žadina žmoną:
- Zuikeli, kelkis, tau į darbą eiti laikas.
Žmona, versdamasi ant kito šono:
- Šiandien aš žuvytė. Neturiu kojyčių ir niekur neisiu.

Susitinka du draugai. Vienas klausia:
- Na, kaip laikaisi, kaip reikalai?
- Nieko gero, viršininkas už tris verčia dirbti... Tai dar gerai bent tiek, kad esame penkiese.

Buvęs gatvės mušeika tapo solidžiu verslininku. Tikras grietinėlės atstovas - spauda tik fotografuoja, partijos į savo narius kviečia. Viskas būtų nuostabu, jei ne viena bjauri yda iš senojo gyvenimo - labai jau jis keikėsi. Taigi žmona jam ir patarė vietoj keiksmų vartoti gėlių pavadinimus. Idėja vyrui patiko. Ir štai kartą jie su žmona išsiruošė į teatrą. Ateina ir mato - privačioje jų ložėje sėdi kažkoks neaiškus tipas. Vyrukas susinervina ir pratrūksta:
- Ei, tu, Gvazdike! Narcizink iš čia! Nes kaip užtulpinsiu, tai pilnas kelnes pripakalnutinsi!