Keleivis sako taksistui:
- Prašau, greičiau į oro uostą. Aš privalau spėti į 8 val. išskrendantį lėktuvą.
- Tai neįmanoma, jis visada pakyla punktualiai.
- Šiandien įmanoma, aš esu jo pilotas.

Susilažino Lietuvos ir Amerikos statybininkai kas greičiau namą pastatys. Pasirašė jie lažybų sutartį - kas laimės, tam atitenka 1 mln. dolerių. Prasidėjo varžybos. Amerikonai pas save Amerikoj stato, lietuviai pas save, Lietuvoj. Ir visą laiką keičiasi informacija apie darbus. Praėjo mėnuo. Lietuviai gauna telegramą: "Dar 10 dienų ir mes baigsim statyti."
Tuo pačiu metu amerikonai taip pat gauna telegramą iš lietuvių statybininkų: "Dar 10 leidimų ir mes pradedam!".

Sūnus klausia tėvo bankininko:
- Tėti, juk pinigai banke yra ne tavo, o klientų? Taip?
- Taip.
- Tai tuomet iš kur vila, jachta, mano privati mokykla ir visa kita?
- Tuoj paaiškinsiu... Atnešk man iš šaldytuvo lašinių gabaliuką.
Sūnus atneša.
- O dabar vėl padėk į vietą.
- Na, ir kas iš to?
- O pirštai tai taukuoti liko...

Tarnautojas sako viršininkui:
- Norėčiau, kad padidintumėt man atlyginimą. Manimi jau domisi 3 didelės organizacijos.
- Kokios?
- Telekomas, seniūnija, elektros tinklai...

Firmos bosas įlipa į automobilį ir susipažįsta su nauju vairuotoju:
- Kokia jūsų pavardė?
- Mano vardas Petras.
- Aš klausiu, kokia pavardė? Esu įpratęs pavaldinius vadinti pavardėmis.
- Aš manau, bose, kad jums bus nepatogu vadinti mane pavarde.
- Manęs visiškai nedomina, ką tu manai!
- Gerai. Mano pavardė yra Meilutis.
- Važiuojam, Petrai.

Kalbasi dvi sekretorės:
- Tai sakai, viršininkas buvo geros nuotaikos, kai paprašei jo padidinti atlyginimą?
- Taip, jis vos nemirė iš juoko.

Viršininkas sako savo pavaldiniui:
- Ką jūs čia veikiate?
- Vykdau jūsų paliepimą.
- Bet aš nieko neliepiau!
- O aš nieko ir nedarau.

Šiandien nugirdau kaip mano sekretorė kalbėdama telefonu pasakojo, jog ją kažkas persekioja. Man atrodo, jog jai vaidenasi. Aš kiekvieną vakarą ją seku ir niekada nemačiau, jog ją kažkas persekiotų.

Pasakoja firmos direktorius:
- Sugedo mano kompiuteris. Neįsijungia ir viskas. Išsikviečiau mūsų adminą. Tas atėjo, sudėjo rankas, lyg melstųsi, pakėlė akis į viršų ir ėmė kažką burbuliuoti. Paskui dešimt kartų apsuko mano kėdę, dar kažką nesuprantamai suburbuliavo, spyrė į mano kompiuterį, vėl pakėlė akis į dangų, paburbuliavo ir nuėjo. Kompiuteris dabar veikia...
Pasakoja tinklo administratorius:
- Paskambina tas idiotas. Sako, kad kompas neveikia. Ateinu ir matau, kad maitinimo laidas dešimt kartų aplink jo kėdės koją apsivyniojęs. O tas durnius ant savo kėdės ir toliau sukiojasi. Nusukau tą laidą, kompą giliau po stalu paspyriau, kad vėl neužkabintų, įjungiau - veikia.

Ant suoliuko sėdi vidutinio amžiaus moteris. Prieina ir šalia atsisėda vyriškis. Kiek pasėdi ir klausia:
- Atsiprašau, ar jūs kartais ne pedagogė?
- Taip, o iš kur jūs žinote?
- Tai kad jūsų veido išraiška labai kvaila.
Moteris net pažaliuoja:
- Tai čia jūsų paties veido išraiška kvaila!
Vyriškis atsidūsta:
- Taip. Aš irgi pedagogas.