Buvęs gatvės mušeika tapo solidžiu verslininku. Tikras grietinėlės atstovas - spauda tik fotografuoja, partijos į savo narius kviečia. Viskas būtų nuostabu, jei ne viena bjauri yda iš senojo gyvenimo - labai jau jis keikėsi. Taigi žmona jam ir patarė vietoj keiksmų vartoti gėlių pavadinimus. Idėja vyrui patiko. Ir štai kartą jie su žmona išsiruošė į teatrą. Ateina ir mato - privačioje jų ložėje sėdi kažkoks neaiškus tipas. Vyrukas susinervina ir pratrūksta:
- Ei, tu, Gvazdike! Narcizink iš čia! Nes kaip užtulpinsiu, tai pilnas kelnes pripakalnutinsi!

Ūkininkas samdiniui:
- Pusę bulvių sukrausime į sandėlius, o pusę - parduosime turguje.
- Supratau. Lekiu jų pjaustyti.

Generalinis direktorius buhalteriui:
- Girdėjau kalbant, jog vaikštote į bažnyčią ir meldžiatės, kad jums pakeltų algą.
- O ką, negalima?
- Galima. Bet aš nemėgstu, kai žmonės mane apeidami kreipiasi į aukštesnes instancijas...

Mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis, nes darbo vis tiek nerasi.

Vienas draugas pasakoja kitam:
- Baigiau universitetą su pagyrimu.
- Sveikinu! Turbūt iš karto gavai pasiūlymą dirbti mokesčių inspektoriumi?
- Gavau, bet susikirtau per pirmąjį pokalbį.
- Kaip?
- Manęs paklausė ar aš vaikystėje kankinau gyvūnus, o aš, kvailys, atsakiau "Žinoma, kad ne!"

Šefas:
- Jūs turėjote būti darbe nuo aštuonių.
- O kodėl? Kas nors ypatinga atsitiko?

Atvaro bičas "zapuką" į kiečiausią rajono autoservisą. Privaro prie meistro ir sako:
- Vadinasi taip: noriu uždėt lietus diskus nuo merso.
- 10 litų.
Bičas apsidžiaugia:
- O, tada dar odinį saloną įrengt.
- 10 litų.
Kiek nepatikliai bičiukas vėl sako:
- Mhm, tada dar V16 variklį nuo Audi įmest.
- 10 litų.
Bičas susinervina:
- Man atrodo Jūs nesąmonės kalbat...
- Tai, kad tu pats pirmas pradėjai...

- Galvojau, kur čia man išvykt pailsėt... Paskaičiavau pinigus... Ir supratau, kad nepavargęs...