 |
Atvažiuoja blondinė į autoservisą ir skundžiasi mechanikui, kad kai ji važiuoja su kuom nors, automobilyje labai smirda, o kai ji važiuoja viena - viskas tvarkoj. Mechanikas pasiūlo blondinei kartu pavažiuoti, pažiūrėti, kas vyksta. Blondinė spaudžia gazą ir lekia, nepaiso jokių ženklų, greitis didžiulis, varo per šaligatvius, vos nepartrenkia pėsčiųjų. Po to sustoja, atsisuka į mechaniką ir sako:
- Va, matote, ir vėl tas kvapas.
Mechanikas:
- Koks kvapas? Aš jame sėdžiu!!!
Skambutis telefonu:
– Čia masažo salonas?
– Taip.
– Ar būtų galima užsakyti pora mergiočių į pirtį?
– Taip galima. Blondinių ar brunečių?
– Ai jokio skirtumo. Tik dar tegu jos paima po dėžę alaus, kiekviena.
– Jokių problemų. Dar ko nors?
– Jooo, o turit bernų?
– Taip turim. Jums kokių – aktyvių ar pasyvių?
– Ai jokio skirtumo. Mes čia planuojam pasipirtint, pagert, pasidulkint ir kokiems nors pide*astams į snukį duot.
- Daktare, man depresija.
- Geriausias vaistas nuo depresijos - visa galva pasinerti į darbą.
- Bet aš maišau betoną!
Kontoroje pokyčiai - atėjo naujas vadovas. Surenka visus pavaldinius ir griežtu tonu sako:
- Tai va, tvarka, kuri buvo, - bloga. Dabar bus nauja. Dirbsime taip: pirmadienis - nedirbame. Ilsimės po savaitgalio. Antradienis - ruošiamės darbui. Trečiadienis - dirbame. Ketvirtadienis - ilsimės po trečiadienio darbo dienos. Penktadienis - nedirbame, ruošiamės išeiginėms. Ar viskas visiems aišku?
Sėdintis salės gale atsargiai kelia ranką.
- Kas neaišku?
- Ir ilgai mes taip trečiadieniais arsime?
- Alio, čia seimas? Klausykite, aš pas Jus noriu įsidarbinti.
- Jūs gal idiotas?
- O čia būtina sąlyga?..
2009 metų pavasaris, kažkur Lietuvoje kalbasi du išlikę verslininkai:
- Tu savo darbininkams algą moki?
- Ne, nemoku jau seniai.
- Ir aš ne. Bet jie vistiek į darbą eina?!
- Eina.
- Ir mano eina. O gal davai padarom apmokamą įėjimą?
- Padarom.
Dar po mėnesio:
- Na, kaip? Taviškiai į darbą dar vaikšto?
- Aha. Tik taupo žąsinai!
- Kaip?
- Ateina pirmadienį, o išeina penktadienį.
Spektaklio premjera. Režisierius su direktoriumi laksto pirmyn atgal - jaudinasi... Staiga iš žiūrovų salės pakyla vyriškis ir eina durų link. Direktorius su režisieriumi pribėga prie jo ir puola kamantinėti:
- Ką - nepatiko pastatymas?
- Na ne, lyg ir normaliai pastatyta...
- Tai ką, aktoriai prastai vaidina?
- Ne, visai nieko...
- Tai gal kostiumai, dekoracijos?
- Kodėl? Gerai viskas.
- Tai kodėl jūs išeinate?
- Suprantat, labai baisu vienam sėdėti salėje.
Nusprendžiau susirasti darbą. Parašiau savo gyvenimo aprašymą, atsispausdinau... Perskaičiau... Ir apsiverkiau... Nejaugi toks nuostabus žmogus turi dirbti?
Keleivis sako taksistui:
- Prašau, greičiau į oro uostą. Aš privalau spėti į 8 val. išskrendantį lėktuvą.
- Tai neįmanoma, jis visada pakyla punktualiai.
- Šiandien įmanoma, aš esu jo pilotas.
Susilažino Lietuvos ir Amerikos statybininkai kas greičiau namą pastatys. Pasirašė jie lažybų sutartį - kas laimės, tam atitenka 1 mln. dolerių. Prasidėjo varžybos. Amerikonai pas save Amerikoj stato, lietuviai pas save, Lietuvoj. Ir visą laiką keičiasi informacija apie darbus. Praėjo mėnuo. Lietuviai gauna telegramą: "Dar 10 dienų ir mes baigsim statyti."
Tuo pačiu metu amerikonai taip pat gauna telegramą iš lietuvių statybininkų: "Dar 10 leidimų ir mes pradedam!".