Grįžta Jonas po Joninių namo paryčiais, prilupęs kaip reikiant, vos paeina. Spaudžia skambutį. Žmona atidaro. Abu stovi žiūrėdami viens į kitą kelias minutes - žmona priekaištingai, Jonas nieko nematančiomis akimis. Staiga Jonas kiek krūpteli, akys įgauna žvalumo, pamato žmoną ir sako draugiškai:
- Na tai už-ž-žeik, jei jau atėjai!

Petras susiruošė pailsėti nuo namų rūpesčių ir pažvejoti ant ledo. Lauke šalta. Šiltai apsirengęs eina tvenkinio link. Pakeliui stovi baras, galvoja: "užsuksiu, pora po 100 gramų padarysiu, kad šilčiau būtų, kad nesušalčiau". Taip ir padarė, ir kelis kartus daugiau, nei tikėjosi.
Taigi, prieina ledą, išsitraukia kirtiklį ir tuoj kirs, tik pasigirsta balsas:
- Čia žuvies nėra...
Petras paeina 20 metrų, vėl ruošiasi kirsti eketę, tas pat balsas jam sako, kad ir čia žuvies nėra. Dar paeina 20 metrų, jau pasiruošė kirst ir vėl tas pats balsas jį perspėja, kad čia žuvies nėra. Tada Petras susinervinęs ir klausia:
- O kas čia kalba???
- Ledo arenos direktorius.

Vyras mėgdavo išgerti. Žmona jį nuvedė į kino filmą, skirtą kovai prieš alkoholizmą. Išėjęs iš kino, vyras sako žmonai:
- Taip, su šituo reikia baigti visiems laikams...
- Su degtine, brangusis?
- Ne, su vaikščiojimu į kiną.

Įeina į barą girtas girtas vyriškis... Atsisėdęs per vidurį baro pradeda rėkauti:
- Nuo manęs į dešinę - jūs visi esat asilai! O nuo manęs į kairę - jūs visi esat gaidžiai!
Tuo metu atsistoja vienas ir sako:
- Atsiprašau, bet aš tai nesu Asilas!
- Tai stok į kairę, Gaidy!

Jau gerokai po vidurnakčio truputį įkalęs vyras grįžinėja namo.
- Kur... Kur tu po velnių bastaisi?! - šaukia žmona.
- Aš jau tris valandas lovoje skaitau, laukiu, kol tu grįši!
- O aš jau tris valandas stoviu lauke... Laukiu, kada tu pagaliau šviesą užgesinsi!

Ateina Mikė Pukuotukas pas Knysliuką ir sako:
- Pas mane už nugaros butelis degtinės, atspėsi kurioj rankoj - išgersim, o jei ne - sudaužysim.
- Kairėj!
- Galvok, Knysliuk, galvok!

- Viskas, basta, daugiau negersiu, nei lašo, niekados...
- O kas atsitiko?
- Grįžau namo penktadienį, pavargęs kaip šuo, niekur eiti nesinori... Įlindau į karštą vonią, išgėriau šampo, atsipalaidavau. Po to apsivilkau mėgstamą pižamą, palindau po kaldra, išgėriau konjakėlio buteliuką...
- Na ir kas? Normalu...
- Normalu? Po to mane žmonės dar trijuose baruose matė... Su ta pačia kaldra...

- Nusprendžiau. Kol man sueis 21-eri, nei lašo alkoholio!
- Tu įsitikinęs, kad ištversi visą savaitę?

Vyras ryte atsikelia po vakarykščio baliuko, galvą skauda, girtas buvo kaip tapkė. Apsižvelgia - o, namie, gerai... Atsistojo apžiūrėjo save - mato, su pižama! Gyvenime niekada su pižama nemiegojo. Žiuri - ant staliuko prie lovos stiklinė vandens, aspirino tabletė ir raštelis nuo žmonos: "Mielasis, pusryčiai ant stalo, viską išploviau, sutvarkiau - amžinai tavo, žmona". Vyras visiškai pasimetęs ir nieko nebesuprantantis išgėrė aspiriną ir nuėjo į vonią... Pakeliui mato, kad namai ne tik sutvarkyti, o tiesiog blizga švarumu, sūnus savo kambary sėdi, pamokas ruošia.
- Sūneli, o kas buvo vakar?
- Tu atėjai girtas, kaip visada auštant. Apvėmei visą koridorių, pridarei kaku nepataikęs į unitazą, sudaužei virtuvėje visus indus...
- Nu, ir kas atsitiko?
- Aaa, tu apie tai... Tiesiog, kai mama pradėjo tave guldyti į lovą ir nuiminėti kelnes, tu pradėjai rėkti: "Eik nach**!!! - Aš vedęs!!!"

Girtas Petras šliaužia ryte namo, sutinka berniuką:
- Šita, berniukas, gal žinai kur dėdė Petras gyvena?
- Tai juk jūs dėdė Petras...
- Žinau, kad esu Petras, tik nežinau kur gyvenu...