- Degtinę, iš pačio ryto? Ir dar šiltą? Iš muilinės? Na, žinoma, galiu...

- Viskas, basta, daugiau negersiu, nei lašo, niekados...
- O kas atsitiko?
- Grįžau namo penktadienį, pavargęs kaip šuo, niekur eiti nesinori... Įlindau į karštą vonią, išgėriau šampo, atsipalaidavau. Po to apsivilkau mėgstamą pižamą, palindau po kaldra, išgėriau konjakėlio buteliuką...
- Na ir kas? Normalu...
- Normalu? Po to mane žmonės dar trijuose baruose matė... Su ta pačia kaldra...

- Einam lažybų: nuo rytdienos negersiu nė lašo.
- Sutinku. Iš ko lažinamės?
- Iš pusės litro.

- Mieloji mano, vienintele, švelnioji, saldžioji, geroji, karštoji, lieknoji, geidžiamoji, mylimoji, artimoji, nepakartojamoji, nepralenktoji! Vaikeli, šakele, kregždute, žuvyte, žvirbliuk, katyte, letenėle, paukščiuk mano, balandėle, gulbyte, poniute! Aušrele, žvaigždute, avele, saulute, gėlele, varpeli, upeli, rasele, pūkeli, nuostabioji, idealioji, groži mano! Lėlyte, mažute, brangenybe, svajone mano, likime mano, džiaugsmeli, viltie, cariene, dievybe! Dvasios deimante, akių šviesa, širdies perle! Na būk tu žmogus, duok pinigų alui!

Ufonautai nusprendė užmegzti kontaktą su Žeme. Prie miško nusileido ufonautų specialistų būrys, apsižvalgė aplink – pora vyrų degtinę geria. Vienas ufonautas prie jų prieina ir prisistato:
- Sveiki, aš Sklinsas...
Vienas vyras iškart jį pertraukia ir sako:
- Jonai, įpilk Sklinsui.
Įpylė, išgėrė. Ufonautas sugrįžta pas saviškius ir papasakoja, kad neleido nė žodžio ištarti, tik prigirdė. Pasitarę nusprendė pabandyti dar kartą – galbūt įvyko nesusipratimas. Nueina vėl pas vyrus:
- Sveiki, aš Sklinsas...
- Jonai, įpilk Sklinsui.
Įpylė, išgėrė. Sugrįžo pas saviškius, tie jam patarė, jog kitą kartą kalbėtų labai greitai, kad žemiečiai spėtų išgirsti, kas jis toks ir iš kur. Trečią kartą ufonautas prieina prie vyrų:
- Sveiki, aš Sklinsas, aš atskridau iš Dvynių galaktikos, mūsų civilizacija nusprendė užmegzti kontaktą su žemiečiais.
- Jonai, Sklinsui daugiau nepilk...

Petriukas tėvui:
- Tėti, žvejot galim ir nevažiuot, mama leido namie gert!

Trise pasakoja apie savo baisiausias pagirias.
Amerikietis:
- Pabundu savo jachtoje su meiluže... Taip jos noriu, tačiau po vakar niekaip nestovi.
Prancūzas:
- Prabundu savo viloje su dviem moterim... Žmona ir meiluže. Abiejų noriu, tačiau po vakar niekaip nestovi.
Rusas:
- Vyrai, nepatyrėt jūs tikro "pachmielo", nepatyrėt... Įsivaizduokit, atsibundu griovyje, klynas atsegtas, pimpalas išlindęs, stovi kaip kuolas, ant jo tupi varna, kiaušus snapu kapoja, o mano burna taip išdžiūvus, kad net štiš negaliu pasakyt...

Susitinka du alkoholikai ir šnekasi apie praeitą vakarą:
- Tai kaip grįžai namo? - klausia vienas.
- Ai, nieko, viskas gerai. Kaip tu?
- Aš tai truputį nemalonioj padėty buvau...
- Tai kas nutiko?
- Ėjau namo ir į kanalizacijos šulinį įkritau...
- Ar giliai?
- Iki kulkšniukų...
- Tai tada nieko baisaus.
- Bet ant galvos...

- Man reikia mesti gerti!
- Kodėl?
- Ar pameni praeitų metų vasarą?
- Nu taip.
- O aš ne!

Ateina alkoholikas pas daktarą ir prašo, kad išgydytų jį:
- Daktarėli, būkit geras, išgydykit mane nuo alkoholizmo.
Daktaras klausia:
- Kiek metų geriat?
- Nu, jau gal 25...
- Oi sunku, sunku bus taip iškart išgydyt. Jums kasdien reiks išgert po 100 gramų ir po mėnesio vėl pas mane ateisit. Tada pažiūrėsim pagal situaciją, kaip jausitės.
Po mėnesio žmogelis vėl pas tą patį daktarą ateina nusitašęs iki ausų, vos paeina, vos neplyšęs. Daktaras pasižiūri į jį ir sako:
- Juk sakiau į dieną tik po 100 gramų, ne daugiau!
- O ką, tu galvoji, kad aš tik pas tave vieną gydausi?